Svarbu atsiprašyti

Lietuviai – viena iš nedaugelio tautų, išlaikiusi šv. Kūčių stalo tradicijas. Pas mus įprasta šį šventinį vakarą su visa šeima kartu susėsti prie bendro stalo. Etnologė Jūratė Bytautė priminė, ką svarbiausia padaryti, kad šventė taptų tikrai vertinga.

„Svarbiausia tradicija – pabūti kartu su savo šeima drauge. O pagal senąją tradiciją buvo svarbu nusiteikti ir pasiruošti Kūčioms. Būtinai reikėjo apsivalyti savo kūną ir sielą, aplinką, išsiprausti pirtyje ir tokiam grynam, apsirengus švariais marškiniais, ateiti, kad šventė tikrai būtų šventa“, – sakė tradicijų žinovė.

Pasak J.Bytautės, prieš didžiąsias metų šventes buvo labai svarbu visų atsiprašyti, todėl ir dabar raginama iš pradžių susitaikyti su kaimynais, artimaisiais ir tik tada sėsti prie Kūčių stalo. „Labai sveika tai padaryti ir, manau, kad tai turėtų žmonės atlikti“, – pridūrė etnologė.

Pati Kūčių vakarienė prasideda tada, kai nakties danguje užteka Vakarinė žvaigždė. Tai itin autentiška vienybės akimirka. „Ant stalo paskleidžiamas šienas ir uždedama skaisti balta lininė staltiesė, o stalas papuošiamas žalumos kuokšteliu – eglišakiais ar kadagiais, – pasakojo J.Bytautė. – Apskritai, šią dieną svarbi visų santarvė, kad visi metai būtų sklandūs ir sėkmingi“.

Tinka paprasti produktai

Šv. Kūčių tradicijos atskleidžia nenuginčijamą lietuvių kultūrinį paveldą, įdomią, gilias tradicijas puoselėjančią lietuvių tautos virtuvę. Šiandien priskaičiuojama apie 100 įvairiausių Kūčių stalo patiekalų, visi iš jų – pasninkiniai – gaminami be jokių riebalų arba tik su aliejumi.

„Jei norim labai senoviškai atšvęsti, tai stalas turi būti labai paprastas, net gali būti be staltiesės, paklota šiek tiek šieno. Maistas taip pat gali būti nevirtas, o paprasčiausi obuoliai ar riešutai, ką galime susirinkti patys. Žinoma, dabar visi nori skaniai pavalgyti, todėl grynais produktais nesitenkiname“, – sakė J.Bytautė.

Ji tikino, kad svarbu ant stalo turėti riešutų, nes jie yra gyvybės šaltinis. Taip pat stalą labai pagyvintų naminė duona. „Kūčių stalą turėtų ne tik mama ar močiutė ruošti, o visa šeima“, – teigė etnologė.

Pastebima, kad atgyja senoji lietuvių tradicija ant stalo patiekti kūčią. Tai įvairių grūdų patiekalas, pagardinamas aguonomis ar įvairiomis sėklomis ir pasaldinamas medumi. Kaune, „Bernelių užeigoje“, etnologė pasakojo, kad laikantis tradicijų kūčia turėtų būti dedama ant apeiginio stalo. Čia kartu vėlėms paliekama kūčiukų, obuolių, duonos. Prie apeiginio stalo šeima turi pasidalinti maistu ir tik tada sėsti prie šventinio stalo.

Tradicijos ir naujovės

Ant lietuviško Kūčių stalo vis dažniau atsiranda ir senovėje neragautų patiekalų, tačiau specialistai įsitikinę, kad galima laisvai suderinti tradicijas ir naujoves.

„Dabar mes siūlome šiek tiek modernesnį Kūčių stalą, naudojam tokius produktus kaip avinžirniai, lęšiai, kurie yra labai populiarūs, tik žmonės taupo laiką, todėl daug ką užsisako“, – sakė „Bernelių užeigos“ technologė Rasa Vasiliauskaitė.