Antanas Terleckas, vienas aktyviausių sovietmečio disidentų, išleido atsiminimų knygą apie Lietuvos nepriklausomybės apyaušrį.

Genocido aukų muziejuje pristatyta politikos ir visuomenės veikėjo, aktyvaus antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Antano Terlecko knyga „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“.

Vienas aktyviausių sovietmečio disidentų, su bendraminčiais įkūręs Lietuvos laisvės lygą, vėliau per Ribentropo Molotovo akto metines 1979-ųjų rugpjūčio 23-ąją išplatinęs „45 pabaltijiečių memorandumą“, raginantį likviduoti Baltijos valstybėse šio akto pasekmes. Po beveik dešimtmečio pakartojęs raginimą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Ne kartą kalintas ar baustas bausmėmis lageryje, A. Terleckas ne pirmą kartą dalijasi pasipriešinimo akimirkomis.

„Buvau atidavęs į leidyklą dvigubai daugiau. Čia yra tik pusė, bet pasakė, kad galėsime ir turime pinigų tiktai iki 1986 metų. Na kaip nors išleisiu ir likusius dienoraščius“, – sako A. Terleckas.

„Šiaip knyga gera, nes remiamasi dienoraščiais. A. Terleckas mėgdavo kartoti, kad jei prisiminimus rašai nesiremdamas dienoraščiais, tai jie nieko verti, nes tai tik fantazija. Tai, kad viskas tikslu, dokumentuota – man patiko. Jis pacituoja kokį laišką, dokumentą, tai tikrai rimta knyga ir nėra perkrauta, kaip kartais būna prisiminimai“, – sako disidentas kunigas, vienuolis Julius Sasnauskas.

Anot istorikų, prisiminimų atskleidžiančių nepriklausomybės apyaušrį, o ypač rašančių tai ką patys patyrė dalyvaudami antisovietiniame pasipriešinime – vienetai, todėl tokie leidiniai esą labai vertingi.

„Jau yra ne tik atskirų tyrinėjimų, bet ir sintetinė 1940-1990 metų Lietuvos istorija. Tačiau atsiminimai papildo detales, o detalių gali būti labai daug ir įvairių, todėl dar vienos detalės atskleidimas, tai dar vienas šansas parašyti dar geresnę Lietuvos istoriją“, – teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis.