- Paruošė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki vasario pabaigos vykstantis 7-asis uostamiesčio leidyklose pernai išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“ sulaukė devynių leidėjų 12 knygų, besivaržančių dėl gražiausios ir populiariausios vardo. Pristatome dar keturias konkursantes.
Sugrąžino iš praeities
„Eglės“ leidykla 1000 egzempliorių tiražu išleido klaipėdiečio fotografo ir kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus fotoapybraižą „Kelionė. Sugrįžtantys iš praeities“.
Tai trečioji autoriaus trilogijos „Kelionė“ dalis. Pirmoji dalis – „Kelionė. Einu per Lietuvą“ pasirodė 2009-aisiais, antroji – „Kelionė. Juos sutikau gyvenime“ – 2011 metais.
„Jau išmokome paruošti spaudai B.Aleknavičiaus knygas, perteikti jų nespalvotų fotografijų žavesį“, – neslėpė pasididžiavimo „Eglės“ leidyklos savininkas Antanas Stanevičius, pristatydamas naujausią knygą.
B.Aleknavičius – vienintelis fotomenininkas Lietuvoje, kuris savo fotografijos kūrinius „įsuka“ į literatūrinį rūką, ir šie tampa ne tik vaizdiniais, bet ir rašytiniais kūriniais. Trilogija „Kelionė“ – nepakartojamas paminklas iškilioms asmenybėms, kurios nelengvą stagnacijos naktį kėlė Lietuvos kultūrą. Iš trilogijos puslapių žvelgia daugiau kaip 700 asmenybių.
Trilogijos „Kelionė“ trečioji dalis „Sugrįžtantys iš praeities“ byloja apie teatro, dailės, tautodailės, architektūros, muziejininkystės, žurnalistikos kūrėjus. Knygoje gausu klaipėdiečių, nes uostamiestyje autorius gyvena daugiau kaip pusę amžiaus.
Knygos viršelio dailininkas Ernestas Šimkūnas, dizainerė – Inga Matač, spausdino „BALTO print“.
R.Urbono Rytų Prūsija
Leidykla „Kitas takas“ konkursui pateikė klaipėdiečio Raimundo Urbono (1963–1999) fotografijų albumą „Rytų Prūsija“.
Fotomenininkas R.Urbonas buvo vienas originaliausių XX a. pabaigos Klaipėdos fotografų, lietuviškos fotografijos undergroundo atstovas. 1991 ir 1992 m. jis intensyviai fotografavo įvairias Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado sritis) vietoves. Iš šių nuotraukų sudarytą ciklą „Rytų Prūsija”, bičiulių teigimu, pats autorius ypač vertino. Nors siekė išleisti šias fotografijas atskira knyga, to padaryti jam, deja, nepavyko. Po autoriaus mirties kelis kartus buvo surengtos šio ciklo parodos, o nuolatinę ekspoziciją keletą metų galima buvo pamatyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Šiame albume publikuojamos 87 R.Urbono fotografijos yra didesnioji „Rytų Prūsijos” ciklo dalis, surinkta iš fotomenininko našlės Rimvydijos Urbonienės turimo archyvo, Audriaus Jankausko rinkinio, Mažosios Lietuvos istorijos ir Lietuvos nacionalinio muziejų fondų. Taip pat knygoje pateiktas R.Urbono ranka pažymėtas smulkus karinis vokiškas žemėlapis, kuriuo fotografas naudojosi, kurdamas ciklą „Rytų Prūsija”. Pagal šį žemėlapį ir R.Urbono kelionių maršrutus albume nuotraukos sugrupuotos, atsižvelgiant į istorinius Prūsijos regionus – Nadruvą (Mažoji Lietuva), Notangą, Sembą.
Ciklo „Rytų Prūsija” negatyvų originalai yra dingę. Leidžiant knygą naudotasi fotoreprodukcijomis.
Tik 400 egzempliorių tiražu pasirodžiusio fotoalbumo dizainą sukūrė ir jį paruošė spaudai Lemturis Simanaitis, spausdino „BALTO print“.
Prestižinės parodos katalogas
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras konkurse dalyvauja su trikalbiu parodos „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ katalogu.
Jame lietuvių, prancūzų ir anglų kalbomis pristatoma Klaipėdoje surengta tarptautinė paroda prestižo tema. Tekstų autoriai – Nicolas Bourriaud, Julija Čistiakova, Arūnas Gelūnas, Ignas Kazakevičius, Vidas Poškus.
Leidinyje „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“ parodos kuratoriai J.Čistiakova, I.Kazakevičius ir V.Poškus pristato ir iš dalies lygina „prestižinius“ prancūzų ir lietuvių menininkus arba tokius autorius, kurių kūrybinė strategija yra grindžiama „prestižo“ fenomeno analize arba refleksija. Kuratoriai remiasi pasaulyje žinomo prancūzų kuratoriaus N.Bourriaud (specialiai parašiusiu esė šiam projektui) suformuluotu požiūriu, kad šiandieną meno procesas virsta socialiniu eksperimentu, keičiančiu aplinką, kurioje jis vyksta, vienaip ar kitaip ją „perkraunančiu“. Kataloge pristatomi parodoje dalyvavę autoriai ir komentuojami jų kūriniai.
Leidinys originaliai įrištas (movoje), išleistas 500 egzempliorių tiražu. Jį apipavidalino kūrybinė grupė „Mamaika“, spausdino Kauno bendrovė „Spaudos praktika“.
Dedikacija mylintiems jūrą
Uostamiesčio viešoji įstaiga „Žinių namai“, inicijavus asociacijai „Baltijos slėnis“, pernai išleido knygą „Jūros pašaukti“, kurią sudarė ir jai tekstus parašė žurnalistė Rolanda Lukoševičienė.
Pasak leidėjų, ši knyga – tarsi dedikacija jūrines miesto tradicijas kuriantiems, jūrą tyrinėjantiems ar tiesiog ją mylintiems žmonėms. Ja taip pat siekiama parodyti Klaipėdos istorinę bei kultūrinę aplinką, kurioje formavosi jūrinis mokslas, nes be čia tvyrojusios jūrinės dvasios, jūrinio mentaliteto, toks mokslas prigyti tikrai negalėjo.
Knygoje „Jūros pašaukti“ atskleidžiamas maždaug 70 metų jūrinio mokslo formavimosi laikotarpis, per kurį Klaipėdoje susidarė prielaidos, palanki terpė, kad atsirastų šį mokslą vienijantis centras. Leidinyje pasakojama apie dar tarybiniais laikais jūrą tyrinėti pradėjusias įstaigas – Klaipėdos hidrometeorologijos observatoriją, Jūrų muziejų, Elektrožūklės laboratoriją, Lietuvos mokslo akademijos Ekosistemų analizės centrą bei kitas. Kai kurios jų vėliau įsiliejo į besikuriančio ir išsibarsčiusį jūrinį mokslą suvienijusio Klaipėdos universiteto sudėtį. Šį procesą vainikavo po universiteto stogu įsikūręs jūrinės krypties studijas, verslą ir mokslą jungiantis Jūrinis slėnis.
„Jūros pašaukti“ siekia atlikti ir edukacinę misiją, populiarinat jūrinę kultūrą, mokslą, jūrines specialybes, ugdant jaunąją mokslininkų kartą. Todėl ši dizainerės Jūratės Bizauskienės apipavidalinta ir uostamiesčio S.Jokužio leidykloje-spaustuvėje 500 egzempliorių tiražu atspausdinta knyga platinama ne tik Klaipėdos, bet ir šalies miestų viešosiose bei mokyklų bibliotekose.
Kur balsuoti
Susipažinti su visomis knygomis pretendentėmis ir balsuoti už skaitomiausią iki vasario 26 d. galima 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose:
Meno skyriuje (J.Janonio g. 9),
Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8),
Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9),
Kalnupės filiale (Kalnupės g.13),
Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A),
„Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49).
Taip pat konkurse dalyvaujančios knygos pristatomos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt, kur galima ir balsuoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinėje bibliotekoje rasta XV amžiaus knyga
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų fonde identifikuota XV amžiaus knyga – inkunabulas. ...
-
Lietuvos kino ekranuose – vasarą suskambėjęs Dainų slėnis
Pernai birželį su trenksmu atidarytas atnaujintas Dainų slėnis tapo tikra 100-osios Lietuvos dainų šventės puošmena. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sutraukusi jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais kalnai žaliuoja“ n...
-
Mirė literatas, gamtininkas Antanas Žemgulis
Eidamas 93-iuosius gyvenimo metus mirė ilgametis literatas, gamtininkas, Endriejavo vidurinės mokyklos vadovas, Gargždų miesto garbės pilietis Antanas Žemgulis, praneša Klaipėdos rajono savivaldybė. ...
-
Laisvės dvasia iš Sakartvelo į Lietuvą: pasaulį sužavėjęs Joe Cockerio muzikos šou
Gera žinia visiems legendinio britų bliuzo ir roko dainininko Joe Cockerio fanams – vasario 12–14 d. Lietuvos didžiuosiuose miestuose skambės oficialus J. Cockerio tribute projektas, pasaulyje itin vertinamas dėl nostalgiją keliančio autenti...
-
Azijoje ir kitur pasaulyje vyksta Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventės
Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventės bei maldos trečiadienį pažymėjo Gyvatės metų pradžią Azijoje ir kitur pasaulyje. ...
-
Rūta Vyžintaitė vilniečius kviečia nerti į jos poetinę „Liuksemburgo jūrą“
Žurnalistė, televizijos laidų scenaristė Rūta Vyžintaitė susitiks su Vilniaus skaitytojais. Trečiadienį, sausio 29 d., sostinėje ji pristatys savo pirmąją poezijos knygą „Liuksemburgo jūra“. ...
-
Nepažinta kaimynystė: ką baltai veikė Kijevo Rusios žemėse?
„Nepažinodami kaimynų – tiek šiaurėje, tiek rytuose – istorijos, negalime iki galo suprasti savosios", – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Jos kuruojama tarptautinė paroda &...
-
Palangos koncertų salei metas keisti pavadinimą?
Palangiškiai ir miesto svečiai pastebi, kad, net ir sužvarbus orams, šio kurorto gatvėse knibžda poilsiautojų, o viešbučių rezervacijos savaitgaliams atliekamos gerokai iš anksto. Žmonės iš visos Lietuvos atvyksta ...
-
Greta sostinėje statomos Nacionalinės koncertų salės bus įamžintas ir Čiurlionis
Greta sostinėje statomos Nacionalinės koncertų salės iškils kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį įamžinantis paminklas. ...
-
Žiemos niūrumą Vilniaus gatvėse skaidrins „SU-MENĖK“ autobusas-galerija
Tamsius ir pilkus vasario savaitgalius kasmet praskaidrinanti šiuolaikinio meno iniciatyva „SU-MENĖK“ šiemet pristatys ne tik įspūdingą meno maršrutą, bet ir sostinės gatvėmis važinėjančią galeriją. „SU-MENĖK...