- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos sostinėje, Varšuvos universitete pristatytas klaipėdiečio rašytojo Juozo Šikšnelio romano „Kryžiau žalio medžio“ vertimas į lenkų kalbą.
Knygą išleido Punsko „Aušros“ leidykla, gavusi paramą iš Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje. Romaną į lenkų kalbą išvertė Varšuvos universiteto Baltistikos absolventė Agnieška Rembialkovska, iki šiol pasižymėjusi Sigito Gedos, Elenos Karnauskaitės, Daivos Molytės-Lukauskienės poezijos vertimais.
Į buvusią universiteto bibliotekos salę susirinko baltistikos absolventai, dabartiniai studentai, dėstytojai, visuomenės atstovai.
Buvęs Lenkijos kultūros viceministras, Nacionalinės bibliotekos direktorius, rašytojas ir publicistas Michalis Jagielo apie romaną sakė: „Apie ką čia kalbama? Apie romano „Kryžiau žalio medžio“ herojų? Apie pasakotoją? Apie autorių Juozą Šikšnelį, skulptorių ir rašytoją iš Lietuvos? Apie mane – kaimo sūnų ir taip pat rašantį kaimiškos vaikystės ir paauglystės temomis ir galbūt dėl to taip asmeniškai išgyvenantį „Kryžiau žalio medžio“? Apie tave, skaitytojau? Matyt, apie mus visus kartu ir apie kiekvieną atskirai. Man atrodo, šis romanas yra intriguojanti, neabejotinos literatūrinės vertės meninė proza, įmantriai sukonstruota, sugebanti išlaikyti pusiausvyrą tarp poetiškų detalių ir šiurkščių išsireiškimų, tarp pamastymų aukštąja gaida ir publicistinių intarpų, tarp kilnumo ir ironijos, tarp sapnų vizijų ir beveik apčiuopiamai sunkios pasaulio realybės“.
Žinomas skulptorius Stefanas Viežbickis antrino: „Autoriaus holograma, talkinanti „Kryžiau žalio medžio“ skaitytojui, rodo, jog tai autobiografija. Sutinku, bet tai ir mano autobiografija – mano laikmetis, mano žmonės, mano išsivadavimas iš pavergimo ir mano pavergimas prieš išsivadavimą. Tai mano kartos autobiografija su tiesa bei šventvagyste per išpažintį. Tai juodai balta nelaimingo laikmečio fotografija su viltimi, kad ji kuo greičiau išbluks. Knygos nuotaiką padeda kurti ir autoriaus kruopščiai parinkti žodžiai bei sakiniai, kurie padeda skaitytojui tapti vienu iš knygos herojų, nes „Kryžiau žalio medžio“ tai sąskaita, kurią autorius pateikia visiems, turintiems šešiasdešimt ir daugiau metų. Skaičiau knygą originalo kalba. Džiaugiuosi, kad buvo jautriai ir jausmingai išversta į lenkų kalbą. Dabar „Kryžiau žalio medžio“ turi seserį dvynę“.
Autorių klausimais apipylė ir susitikime dalyvavę studentai.
Knygą redagavo Lucija Matušiak ir Mirijana Kozak, kuri ir inicijavo jos vertimą bei leidimą.
Varšuvos universiteto dėstytojos M.Kozak ir A.Rembialkovska – aktyvios Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos projekto „Pamario literatūra lenkiškai“ dalyvės, išvertusios ne vieno klaipėdiečio rašytojo kūrinį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Į laivą-muziejų plūdo tūkstančiai lankytojų
Uostamiestis unikalumu pasižymi daugelyje sričių. Viena jų – muziejai. Miesto širdyje prišvartuotas laivas-muziejus „Sūduvis“ pernai sulaukė per 25 tūkst. lankytojų. ...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...