- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas garsiausių mūsų laikmečio humoro meistrų Jevgenijus Petrosianas (Olgos Ryžajos nuotr.) ir pats dažnai juokiasi, bet pajuokavimą sako įvertinantis tik tada, kai jis sąmojingas.
Ką sukūrė geriausio
Tik du koncertus Lietuvoje – penktadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir šeštadienį Vilniaus „Pramogų arenoje“ surengsiantis Rusijos liaudies artistas J.Petrosianas švenčia įspūdingą 50 metų scenoje jubiliejų.
Jis žinomas ne tik kaip charizmatiškas humoristas, bet ir kaip talentingas rašytojas, režisierius, televizijos laidų vedėjas bei kūrėjas, Estrados miniatiūrų teatro pradininkas.
Didžiajame J.Petrosiano benefise „50 metų scenoje“ bus galima išgirsti ir išvysti tai, ką maestro sukūrė geriausio savo įspūdingame gyvenimo kelyje.
Garsusis Rusijos humoristas J.Petrosianas gimė 1945-aisiais Baku mieste Azerbaidžane, žydo ir armėnės šeimoje. Jaunystėje kultūros namuose, klubuose skaitė eiles, vadino, vedė renginius, vėliau vaidino teatre. Nuo 1962 m. pradėjo pasirodymus profesionalioje scenoje. Vedė įvairias laidas, dalyvaudavo humoro šou („Anšlagas“, „Juoko panorama“, „Kreivas veidrodis“). Taip pat yra parašęs keletą humoristinių knygų.
Rusų humoro grandas
Prieš daugelį metų J.Petrosianas atvyko į Maskvą vedamas vienintelio tikslo – tapti artistu, nes jau būdamas 13-os žinojo, jog jo gyvenimas – scena. Baigęs Rusijos estrados meno kūrybines dirbtuves, kur jo pedagogai buvo Rina Zelionaja ir Aleksejus Aleksejevas, 1962 m. J.Petrosianas debiutavo Maskvos estrados teatre ir iškart atkreipė žiūrovų, teatro bendruomenės ir kritikų dėmesį. Spaudoje sumirgėjo straipsniai apie jauną ir labai talentingą konferansjė, apie sužibusią naują žvaigždę estrados padangėje.
J.Petrosianas nepasitenkino vien konferansjė amplua. Ieškodamas naujų išraiškos formų, jis perėjo į humoro žanrą, sukurdamas naują solinę programą „Monologai“, kuri tapo Estrados miniatiūrų teatro pradžia. Dabar jį nuolat galima pamatyti rusų televizijų laidose. Jis daug gastroliuoja ir koncertuoja gyvai.
Maestro repertuaras – didžiulis. Ir, anot humoristo, jis atnaujinamas kas mėnesį štai jau pusė amžiaus. J.Petrosianas yra nacionalinio folkloro patriotas ir įsitikinęs, kad rusų liaudies humoras – pats ryškiausias. Jį maestro tyrinėjo ir galiausiai parašė net kelias knygas apie tai.
Įkvepia publika
Paklaustas, kodėl dabar daugiau humoro nei satyros, J.Petrosianas atsakė: „Tokie laikai. Persitvarkymo metais, pavyzdžiui, aš buvau vienas iš pačių turbūt „aštriausių“ artistų. Mes su mano autoriais pirmieji atvėrėme daugelį aktualių temų. Anksčiau už laikraščius, prieš dvejus trejus metus. Mes estradoje pradėjome kalbėti apie generalinį sekretorių, komunistų partiją, Leniną – apie ką tik norite. Prisimenu, uošvis tada mane gąsdino kaip tame filme: „Tave pasodins“. Bet mane įkvėpdavo džiaugsmingos žiūrovų akys. Tai tęsėsi iki 1991-ųjų pabaigos. O kai 1992-ųjų reformos visiems sukėlė šoką, aš supratau, kad turiu paprasčiausiai linksminti žmones, kad juos nuraminčiau, sukurčiau pozityvią nuotaiką. 1995-aisiais šokas praėjo, ir vėl mano monologuose ir feljetonuose suskambo aštrios politinės temos. O artėjant 2000-iesiems man atrodė, kad mums, humoristams, kaip ir daugelyje kitų šalių, atėjo laikas aiškintis žmonių tarpusavio santykius. O politiką reikia palikti laikraščiams“.
Dažnai pasirodantis televizijoje J.Petrosianas tvirtino, kad vis dėlto pirmenybę teikia gyviems pasirodymams scenoje: „Aš – teatro estrados artistas. Salėje vyksta gyvas bendravimas, kuris sujungia artisto ir publikos energetiką. Tuo ir gyvas jo didenybė Teatras“.
Ir gyvenime J.Petrosianas dažnai juokiasi, sako, jį gali prajuokinti įvairūs dalykai. „Bet pajuokavimą aš įvertinu, kai jis sąmojingas“, – sakė artistas. Anot jo, juoksis salė ar ne, iš anksto nė vienas profesionalas pasakyti negali. „Tai galima numatyti kaip orą, – šypsojosi jis. – Kai kurie kolegos sako, kad aš atspėju dažniausiai. Bet, nepaisant to, žiūrovų salė protingesnė už bet kokį profesionalą. Tai intelekto ir humoro jausmo junginys. Ir būtent ji, ši salė, juokdamasi objektyviai įvertina, ar tai šiandien juokinga mūsų visuomenei, ar ne.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinėje bibliotekoje rasta XV amžiaus knyga
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų fonde identifikuota XV amžiaus knyga – inkunabulas. ...
-
Lietuvos kino ekranuose – vasarą suskambėjęs Dainų slėnis
Pernai birželį su trenksmu atidarytas atnaujintas Dainų slėnis tapo tikra 100-osios Lietuvos dainų šventės puošmena. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sutraukusi jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais kalnai žaliuoja“ n...
-
Mirė literatas, gamtininkas Antanas Žemgulis
Eidamas 93-iuosius gyvenimo metus mirė ilgametis literatas, gamtininkas, Endriejavo vidurinės mokyklos vadovas, Gargždų miesto garbės pilietis Antanas Žemgulis, praneša Klaipėdos rajono savivaldybė. ...
-
Laisvės dvasia iš Sakartvelo į Lietuvą: pasaulį sužavėjęs Joe Cockerio muzikos šou
Gera žinia visiems legendinio britų bliuzo ir roko dainininko Joe Cockerio fanams – vasario 12–14 d. Lietuvos didžiuosiuose miestuose skambės oficialus J. Cockerio tribute projektas, pasaulyje itin vertinamas dėl nostalgiją keliančio autenti...
-
Azijoje ir kitur pasaulyje vyksta Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventės
Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventės bei maldos trečiadienį pažymėjo Gyvatės metų pradžią Azijoje ir kitur pasaulyje. ...
-
Rūta Vyžintaitė vilniečius kviečia nerti į jos poetinę „Liuksemburgo jūrą“
Žurnalistė, televizijos laidų scenaristė Rūta Vyžintaitė susitiks su Vilniaus skaitytojais. Trečiadienį, sausio 29 d., sostinėje ji pristatys savo pirmąją poezijos knygą „Liuksemburgo jūra“. ...
-
Nepažinta kaimynystė: ką baltai veikė Kijevo Rusios žemėse?
„Nepažinodami kaimynų – tiek šiaurėje, tiek rytuose – istorijos, negalime iki galo suprasti savosios", – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė. Jos kuruojama tarptautinė paroda &...
-
Palangos koncertų salei metas keisti pavadinimą?
Palangiškiai ir miesto svečiai pastebi, kad, net ir sužvarbus orams, šio kurorto gatvėse knibžda poilsiautojų, o viešbučių rezervacijos savaitgaliams atliekamos gerokai iš anksto. Žmonės iš visos Lietuvos atvyksta ...
-
Greta sostinėje statomos Nacionalinės koncertų salės bus įamžintas ir Čiurlionis
Greta sostinėje statomos Nacionalinės koncertų salės iškils kompozitorių ir dailininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį įamžinantis paminklas. ...
-
Žiemos niūrumą Vilniaus gatvėse skaidrins „SU-MENĖK“ autobusas-galerija
Tamsius ir pilkus vasario savaitgalius kasmet praskaidrinanti šiuolaikinio meno iniciatyva „SU-MENĖK“ šiemet pristatys ne tik įspūdingą meno maršrutą, bet ir sostinės gatvėmis važinėjančią galeriją. „SU-MENĖK...