V.Bergo vardu – 3 tūkst. eurų

Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų kas dvejus metus skiria V.Bergo premiją – 3 tūkst. eurų.

Apdovanojimas skiriamas "Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojams už reikšmingus darbus arba ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje".

Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius patvirtino, kad premija buvo įsteigta 1995 m., tačiau tada jai dar nebuvo suteiktas joks vardas.

Po pusmečio, 1996 m. gegužės pradžioje, tuometė Aplinkos ministerijos kolegija, kurios vadovas tada buvo ministras Bronius Bradauskas, nusprendė tą premiją pavadinti "žymaus Lietuvos gamtos apsaugos pradininko, pedagogo, visuomenininko, pirmojo Gamtos apsaugos komiteto Lietuvoje pirmininko V.Bergo vardu".

Nuo 1995-ųjų yra jau keliolika šios premijos laureatų. Per tą laiką nebuvo nė vieno laureato, kuris būtų jos atsisakęs.

Ministerijoje niekam neužkliuvo, kad premija pavadinta tarybinės sistemos veikėjo vardu.

Nenorėtų turėti nieko bendra

Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio pasiteiravus, kaip jis reaguotų, jei jam kada būtų skirta tokia premija, atsakymas buvo vienareikšmiškas:

Nenorėčiau turėti nieko bendra su asmenimis, kolaboravusiais su valdžia, kuri pasižymėjo naikinant lietuvių tautą.

"Labai abejoju, kad kada nors taip atsitiks. Bet buvo ne vienas atvejis, kai žinomi ir nusipelnę žmonės atsisakė kai kurių premijų ar apdovanojimų, kai tai jiems sukėlė vertybinių prieštarų. Niekada nenorėčiau būti siejamas su jokiu veikėju, kuris Lietuvai ir daug nusipelnė, bet, pavyzdžiui, dalyvavo žydų holokauste. Taip pat nenorėčiau turėti nieko bendra su asmenimis, kolaboravusiais su valdžia, kuri pasižymėjo naikinant lietuvių tautą, arba bendradarbiavusiais su vienu baisiausiu pasaulio režimu, raudonuoju maru."

E.Paplauskio įsitikinimu, labai daug sąmoningų šiuolaikinių žmonių nenorėtų turėti kokių nors reikalų su jokiais raudonaisiais aktyvistais, kurie kažkada bendrininkavo su nusikaltėlių valdžia.

"Tai nevienareikšmiai dalykai. Jei asmuo, siekdamas išgyventi, priėmė tam tikrus sprendimus, yra viena. Kitas dalykas, jei tie veikėjai su raudona vėliava rankose ėjo priešakinėse linijose. Nesu joks teisėjas, tik su tokiais žmonėmis ar jų vardu nenorėčiau turėti nieko bendra", – pabrėžė E.Paplauskis.

Įtiko naujai valdžiai

V.Bergo politinės pažiūros buvo aiškios dar A.Smetonos laikais, kai įsitraukė į Pažangiųjų moksleivių kuopos veiklą ir už tai buvo išmestas iš Ukmergės gimnazijos.

Vėliau jam teko kalėti Varnių koncentracijos stovykloje.

O sovietams užėmus Lietuvą 1940-ųjų vasarą, V.Bergas Lietuvos Aukščiausiosios tarybos įsaku buvo paskirtas Vilniaus apskrities Vykdomojo komiteto pirmininku. Į tokias pareigas sovietai bet ko neskirdavo.

Prasidėjus karo veiksmams, jis pasitraukė į Omsko sritį. 1942 m. pašauktas į Raudonąją armiją. Tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje, tada jam suteiktas karininko laipsnis.

1943 m. V.Bergui teko dalyvauti ir kautynėse. Tarnybą jis baigė būdamas 167-ojo pulko vado A.Šurkaus padėjėjas.

1945 m. kovą V.Bergas tapo Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininku, kitaip tariant, pirmuoju miesto meru pokariu.

Visą šią informaciją Karolis Jankevičius ir Juozas Stasinas išdėstė atsiminimų knygoje apie V.Bergą "Gamtos riterio lobiai".

Vėliava – iš raudono kilimo

Tam tikros V.Bergo gyvenimo detalės iškilo jau daug vėliau.

Klaipėdietis Timūras dirba gidu. "Memel Nord" baterijoje jis su bendraminčiais rengia tam tikrus istorinius pasirodymus, susijusius su Mėmelio gynyba.

"Yra tokia versija, kad J.Stalinas liepė per kelias dienas užimti Klaipėdą, tada paskambino Antanui Sniečkui, paliepė jam vykti į frontą ir iškelti vėliavą virš Mėmelio. Pastarasis tą įpareigojo padaryti V.Bergą. Tai pavyko atlikti tik po 115 dienų. Tada jis ir iškėlė tą vėliavą. Paradoksas, kad V.Bergas niekur negalėjo rasti raudono audinio, tad vėliavą pagamino iš raudonos spalvos kilimo, prie jo pritvirtinęs kūjo ir pjautuvo aplikacijas", – pasakojo Timūras.

Visą šią istoriją Timūrui pasakojo vienas toks dabar jau miręs tų įvykių liudininkas, kuris pats esą dalyvavo Raudonajai armijai įžengiant į miestą ir pats tada buvo kartu su V.Bergu

Pasiteiravus, kaip vertina patį V.Bergą, Timūras atsakė labai lakoniškai, esą tai buvo sovietinis funkcionierius, partinis nomenklatūrininkas, tad jo vardo premijos nereikėtų dalyti nepriklausomos Lietuvos gamtosaugininkams.

"Kad A.Sniečkus su Motiejumi Šumausku tuo metu buvo Klaipėdoje, yra užfiksuota nuotraukose. Kad V.Bergas čia taip pat buvo, irgi tikėtina, nes jis čia buvo paskirtas dar 1944 metų rudenį. O kas tą vėliavą ten iškėlė, neaišku, veikiausiai į miestą įžengę raudonarmiečiai", – mano istorikas Vasilijus Safronovas.

Kai prasidėjo "apsivalymas nuo buržuazinių nacionalistų" sovietinėje administracijoje, nemažai aktyvistų prarado savo postus.

Anot istoriko V.Safronovo, galbūt dėl to savo karjerą Klaipėdos vykdomajame komitete taip greitai baigė ir V.Bergas.

"Galimas dalykas, V.Bergas čia ne visiems įtiko. Yra išlikę tam tikrų dokumentų, kad jis reiškė pretenzijas kariuomenei, kuri Klaipėdoje elgėsi  kaip šeimininkė, nepaisė civilinės valdžios. Bet protokolų, kurie liudytų, kas kokius sprendimus tuo metu priėmė, nėra. Todėl labai sunku pasakyti, kas čia kolaboravo, o kas ne", – dėstė V.Safronovas.

Nėra sektinas pavyzdys?

Tai, kad V.Bergo vardo premija teikiama šiais laikais, kelia daug klausimų ir istorikui Dainiui Elertui.