Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iąja rinktine kasmet rengia nakties žygius, pavadintus „Klaipėdos sukilėlių keliais“.

1923-iųjų sausį į uostamiestį atžygiavę karinės operacijos dalyviai ėjo iš keturių pusių: Palangos, Kretingos, Gargždų ir Priekulės. Todėl naktiniai žygiai kasmet prasideda vienoje šių vietovių. Kasmet žygio atstumas iki Klaipėdos būna panašus – 20–25 kilometrai.

„Norime, kad iš visos Lietuvos atvykę žmonės pažintų šį kraštą, ieškome galimybės pakeliui aplankyti įdomius gamtinius ir istorinius objektus“, – pasakojo vienas pagrindinių žygio organizatorių Algirdas Grublys.

Šiemet žygis rengiamas penktadienį vakare, jis skiriamas Ernestui Galvanauskui atminti ir prasidės Doviluose. Tai yra nuo XVIII amžiaus šaltiniuose minimas miestelis šalia Gargždų.

Žygeiviai kviečiami rinktis mokykloje anksčiau nei 21 val., kai jos kieme įvyks iškilminga rikiuotė. Etnokultūros centre vietos moterys vaišins žygeivius arbata, kiekvienas galės apžiūrėti evangelikų liuteronų bažnyčią.

Joje svečių lauks šio krašto gyva enciklopedija vadinamas vietos gyventojas Helmutas Lotužis, pasirengęs papasakoti šios šventovės istoriją.

Norintieji dalyvauti žygyje gali registruotis ne tik internetu, bet ir vietoje, juos registruoti nuspręsta iki pat penktadienio 22 valandos.

Žygio maršrutas šįkart – labai įdomus. Pirmas žygeivių sustojimas – ant Dovilų piliakalnio vos už keturių kilometrų nuo Dovilų.

Šį piliakalnį, dar vadinamą Gedminų bei Muškalnio vardu, Pelutės kalnu, verta apžiūrėti ir dieną, kai matyti statūs Minijos šlaitai ir įspūdinga piliakalnio aikštelė.

Toliau žygio dalyviai pasieks Lėbartų kaimą, Mažeikių mišką. Šio miško pakraštyje įrengtame poste pavargę žygiuotojai bus maitinami šiltu maistu, galės susišildyti karšta arbata.

Toliau žygiuotojai po viaduku kirs magistralę Kaunas–Klaipėda, suks link sodų Leliuose, toliau eis dešiniuoju Vėžio upelio krantu ir miško pakraščiu iki Slengių, o nuo ten – iki Klaipėdos valstybinės kolegijos, kur numatyta žygio pabaiga ir galimybė pailsėti.

Iš praktikos spėjama, kad pagrindinė žygeivių dalis Klaipėdą pasieks apie 6 val. ryto.