Iš Klaipėdos į Kijevą

Neseniai tarp Lietuvos ir Ukrainos geležinkelininkų pasirašytas memorandumas, kad bus vystomas bendras maršrutas iš Klaipėdos uosto į Kijevą.

Tai yra tarsi bandymas pakeisti iki 2022 m. prasidėjusio karo su Rusija į Ukrainą važiavusį „Vikingo“ traukinį. Skirtumas tik toks, kad „Vikingas“ į Ukrainos pajūrio zoną važiavo rusiška vėže per Baltarusiją, o dabar traukinį iš Klaipėdos uosto planuojama paleisti per Lenkiją, kur yra europinė vėžė.

Pagal jau minėtą tarp Lietuvos ir Ukrainos geležinkelininkų pasirašytą memorandumą traukinys iš Klaipėdos į Kijevą bent jau bandomąjį reisą turėtų atlikti dar šiemet. Siekiama, kad jis taptų reguliarus. Kroviniai iš Skandinavijos šalių per Klaipėdos uostą nuolat turėtų keliauti į Kijevą.

Bandymų atgaivinti krovinių gabenimą iš Lietuvos į Ukrainą jau buvo ir anksčiau, o tiksliau 2023 m., kai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą buvo iškilusi jos grūdų išgabenimo problema. Itin sudėtingomis sąlygomis dėl geležinkelio vėžių pločio skirtumų Lenkijoje šiek tiek ukrainietiškų grūdų buvo atvežta į Klaipėdos uostą.

Problemos dėl skirtingų vėžių

Negalima teigti, kad krovinių gabenimas iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą arba atvirkščiai būtų perspektyvus dėl skirtingų geležinkelio vėžių pločio.

Ukrainoje yra tokia pat 1 520 mm rusišką geležinkelio vėžė, kaip ir Lietuvoje. Tuo tarpu Lenkijoje yra 1 435 mm pločio europinio standarto vėžė.

Nuo Lenkijos iki Kauno jau nutiesta europinė 1 435 mm geležinkelio vėžė. Toliau iki Klaipėdos uosto yra rusiška geležinkelio vėžė. Tolimoje perspektyvoje numatyta nuo Kauno iki Klaipėdos nutiesti europinę geležinkelio vėžę. Kol kas tai yra tik kalbos be jokių projektinių dokumentų.

Dar blogiau yra Ukrainos teritorijoje, kur iš viso nėra jokios europinės vėžės. Jei kroviniai keliautų iš Klaipėdos į Kijevą, jie mažiausiai du kartus turėtų būti perkraunami arba keičiamas sąstatų vėžės plotis.

„Vikingą“ pakeisiantis traukinys iš Klaipėdos į Kijevą bent jau bandomąjį reisą turėtų atlikti dar šiemet.

Lietuvos krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ ieško būdų, kaip gabenti krovinius iš Klaipėdos į Ukrainą per Lenkiją. Tai padeda ieškoti išeičių iš nelengvos situacijos su skirtingais geležinkeliais. Konstatuojama, kad taip vykdoma ir Ukrainos geležinkelių integracija į europinius geležinkelius.

„LTG Cargo“ yra įsteigusi ir valdo bendroves „LTG Cargo Polska“ Lenkijoje ir „LTG Cargo Ukraine“ Ukrainoje. Kartu tai yra ir tarsi naujų rinkų paieška.

Žvalgosi į kaimynų geležinkelius

2023 m. „LTG Cargo“ per Lietuvą gabeno 27,2 mln. tonų krovinių. Krovinių gabenimo geležinkeliais kiekis 2021 m. siekė 51 mln. tonų, 2022 m. – 31 mln. tonų.

Ryškus kritimas siejamas su tranzito netektimis iš Baltarusijos per Klaipėdos uostą. Šį kritimą ir siekiama kompensuoti ėjimu į Lenkijos ir Ukrainos rinkas. Lenkijoje jau pasiekta apčiuopiamų rezultatų.

Gabenimo su Ukraina rezultatai kuklesni. Iš Ukrainos į Lietuvą daugiausia gabenta žemės ūkio produkcija, o iš Lietuvos į Ukrainą – naftos produktai.

Nei krovinių gabenimas Lenkijoje, nei partnerystė su Ukraina, nei 2022 m. atidaryta linija iš Kauno į Vokietijos Duisburgą Lietuvos geležinkeliams nekompensavo tų netekčių, kurios atsirado nutrūkus Baltarusijos krovinių tranzitui.

Šiuo metu yra rengiama nauja „LTG Cargo“ krovinių gabenimo geležinkeliais kainodaros politika. Kuriama elektroninė užsakymų valdymo sistema

Iki šiol „LTG Cargo“ Lietuvos krovinių vežimo geležinkelių transportu rinkoje užėmė dominuojančią padėtį – ji veikė be jokios konkurencijos. Netrukus ta situacija gali keistis. Į rinką gali įsilieti ir kiti vežėjai. Vienas iš jų yra „Gargždų geležinkeliai“, kurie jau seniai turi norą vežti krovinius į Klaipėdos uostą.

„LTG Cargo“ naują kainodarą rengia ir tam, kad vykdytų plėtrą į kaimyninių valstybių rinkas. Be Lenkijos ir Ukrainos, „LTG Cargo“ planuoja veržtis ir į Latvijos bei Estijos gabenimo geležinkeliais rinkas.

Kaip tai pavyks, parodys laikas. Latvijos ir Estijos geležinkelių gabenimo rinkos yra itin skurdžios. Jos kaip ir Lietuva nukentėjo netekus tranzito iš Rytų šalių. Lietuvos geležinkeliai neteko didžiulio tranzito ir Baltarusijos, Latvija ir Estija – iš Rusijos.

2021 m. Latvijos geležinkeliai gabeno per 25 mln. tonų krovinių, 2022 m. – 21 mln. tonų., o 2023 m. – jau tik 15 mln. tonų. Dar liūdniau atrodo Estijos geležinkelių pervežimai, kurie 2023 m. siekė 10,1 mln. tonų ir buvo net 43 proc. mažesni nei 2022 m.