- Rytė Jarmoškaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Auganti Klaipėdos jaunųjų verslininkų bendruomenė džiaugiasi egzistuojančiomis galimybėmis, bet kartu nebijo išsakyti savo nuomonės, kuriose srityse miestas dar gali tobulėti. Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ Lyderystės platformos komanda siekia atsižvelgti į šiuos poreikius ir sukurti palankesnes galimybes jauniesiems miesto verslininkams.
Įžvelgia potencialą
Šiandienėje Klaipėdoje gausu verslaus jaunimo iniciatyvų. Nuolat augantis startuolių skaičius, besivystančios verslo bendruomenės ir organizacijos bei inkubatoriai, verslumo renginiai – šiuolaikinė uostamiesčio verslo realybė.
Kultūros fabrikas, Pilies dirbtuvės, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas – tik keli pavyzdžiai.
„Klaipėda patraukti vystant verslus, susijusius su jūrinėmis technologijomis. Taip pat pastebime, kad vis dažniau kuriasi verslai, susiję su informacinėmis technologijomis, žaliąja energetika bei logistika. Mūsų mieste vis daugėja ir jaunimo atstovų kūrybinėse industrijose“, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos verslo kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė Samanta Štraupaitė.
Jaunatviškas verslas suteikia galimybių ir įkvėpimo jauniems talentams pasilikti Klaipėdoje ir pabaigus studijas. Manoma, kad auganti jaunimo bendruomenė turėtų potencialo kurti jaunimui patrauklaus miesto įvaizdį.
„Klaipėdos miestas turi daug potencialo pradėti bei vystyti jaunimo verslą. Talentų išlaikymas ir pritraukimas yra labai aktualios Klaipėdai temos. Taip stiprinama profesionalų bendruomenė ir, žinoma, didinamas Klaipėdos miesto potencialas jaunam verslui“, – pasakojo S.Štraupaitė.
Trūksta priemonių
Prieš kelerius metus, kai Klaipėda dar tik kandidatavo tapti šių metų Europos jaunimo sostine, miesto jaunimo buvo klausiama, ko jaunatviškai verslininkų bendruomenei vis dar stinga.
Buvo pažymėta, kad pradedantiems uostamiesčio verslininkams tuo metu trūko priemonių, lengvatų ir procedūrų supaprastinimo.
Taip pat buvo matomas priemonių, padedančių integruoti į darbo rinką žmones su negalia, stygius. Pastebėta, kad nėra pakankamai informacijos ir apie lyčių lygybės problemas versle.
„Norime įtraukti jaunimą, turintį negalią ar mažiau galimybių, kurie lygiai taip pat nori kurti savo verslą. Renginiai bus skirti bendrai diskusijai tarp socialiai atsakingo verslo ir jaunimo. Pristatysime sėkmės istorijas apie tai, kaip darbo vietoje integruoti žmones, turinčius negalią“, – dėstė S.Štraupaitė.
Dėl socialinių problemų daug visuomenės narių darbo rinkoje nesijaučia lygiaverčiai ir neturi vienodų galimybių kurti savo verslą bei siekti karjeros.
Stereotipų, visuomenės požiūrio kvestionavimas ir keitimas sudarytų sąlygas atviresniam verslui, kur visų visuomenės grupių bei lyčių atstovai galėtų materializuoti savo idėjas.
„Labai tikimės, kad mūsų organizuojami renginiai įkvėps drąsos žengti pirmuosius žingsnius ir padės įgyti daugiau pasitikėjimo. Labai norime, kad keistųsi visuomenės požiūris“, – komentavo S.Štraupaitė.
Projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ Lyderystės platformos koordinatorė S.Štraupaitė pastebi, kad jaunimas Klaipėdoje kasmet tampa vis smalsesnis ir pajėgesnis kurti darbo vietas sau ir kitiems.
Vis dėlto jaunųjų verslininkų palaikymas, siūlant tinkamus verslo įrankius, suteiktų taip reikiamos pagalbos sėkmingai pradėti savo veiklą.
„Edukuoti jaunimą verslumo klausimais ir kelti jų kompetenciją yra labai svarbu, norint pritraukti ir skatinti kurti verslą Klaipėdoje“, – tikino S.Štraupaitė.
Tęs, ką pradėję
Lyderystės platforma siekia skatinti jaunimą kurti bei vystyti savo verslą uostamiestyje ir atsižvelgia į įvardytus poreikius ar problemas.
„Visų pirma, norime skatinti jaunimo verslumą ir supažindinti šios amžiaus grupės atstovus su Klaipėdos jauno verslo iššūkiais. Antras tikslas – įkvėpti jaunimą tapti lyderiais bei dalytis lyderystės praktikomis ir patirtimis su bendraminčiais. Šia platforma siekiame formuoti pozityvų požiūrį į verslumą, suteikti galimybę mokytis, bendradarbiauti ir kurti, padaryti verslą atviresnį neįgaliesiems, šviesti lyčių lygybės versle klausimais“, – dėstė S.Štraupaitė.
Komanda nori, kad projekto veiklos taptų kasmetės. Remiantis sėkmės pavyzdžiais ir gerosiomis praktikomis, kai kurie renginiai bus tęsiami.
„Nors Klaipėdoje šiuo metu jaunimas tikrai turi daug galimybių pradėti savo verslą, mūsų platforma siekia sujungti ir sinergizuoti jau vykstančias jaunimo iniciatyvas bei renginius, organizuojamus mūsų mieste. Taip norime dar labiau sustiprinti jaunimo verslumo kryptį“, – komentavo Lyderystės platformos projekto vadovė Indrė Razbadauskaitė-Venskė.
Šiuo metu Lyderystės platforma jungia virš 20 partnerių, skatinančių verslumą Klaipėdoje, Lietuvoje bei užsienyje. KomanGausa: šiuo metu Lyderystės platforma jungia virš 20 partnerių, skatinančių verslumą Klaipėdoje, Lietuvoje bei užsienyjeda tikisi, kad šias veiklas bus galima sėkmingai tęsti ir projektui pasibaigus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Puošniam uostamiesčiui – komplimentai iš Orijaus Gasanovo
Prieš pat šventes uostamiesčio Teatro aikštėje miestiečiai turėjo galimybę susitikti su vienu populiariausių kelionių žurnalistų – Orijumi Gasanovu. Klaipėdiečiai, nepabūgę stipraus vėjo ir krušos, ne tik susipa...
-
Šventiniame renginyje – dėmesys ne tik žmogui
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete šurmuliavo šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo sveikinimai, koncertas, bet ir įvyko Klaipėdos Rotary įsteigto „Vėtrungės“ apdovanojimo ceremonija. Renginiu tai...
-
Skelbs iškiliausių idėjų sąrašą Klaipėdoje
Šiemet dalyvaujamajam biudžetui buvo pateikta 18 idėjų, tačiau tik septynios įveikė bendruomenių balsavimo barjerą. Iš tų septynių šiandien bus paskelbtos keturios, kurių įgyvendinimui bus skirta savivaldybės biudžeto pinig...
-
Klaipėdiečiai neabejingi – fiksuoja miesto problemas
Šiemet klaipėdiečiai uostamiesčio savivaldybėje jau užregistravo gerokai daugiau nei tūkstantį pastebėtų problemų. Dažniausiai pranešama apie nenugenėtas medžių šakas ir paliktus be priežiūros automobilius. ...
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina15
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
KRATC metai: naujovių daug, o pagrindinis klausimas – rinkliava už atliekas
Prabėgę metai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) buvo kupini ambicingų projektų, įvykių ir iššūkių. Ar viskas pavyko, kaip ir kada gali keistis mokesčiai už atliekas, kalbiname KRATC direktorę Romą Budrienę. ...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...
-
Kariai sugrįžo namo8
Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai šiandien, gruodžio 21-ąją, grįžo iš penkis mėnesius trukusios NATO vykdomos tarptautinės operacijos „Brilliant Shield“ (liet. „Briliantinis skydas“). Džiaugsmingais sveikini...