Po ketverių metų pertraukos dar šį vasaros sezoną veiklą pasiruošęs atsinaujinti Smiltynės jachtklubas. Būtent tiek laiko užtruko mažųjų laivų uosto infrastruktūros rekonstrukcija. Nors nemažai sumanymų dar palikta ateičiai, neabejojama, jog buriuotojai įvertins jau įgyvendinto projekto darbus.

Būklė – apverktina

Pirmasis ir vienintelis jūrinio buriavimo centras Lietuvoje – Smiltynės jachtklubas – įsteigtas 1936 m.
Paskutinį kartą rekonstruotas 1973 m., nuo to laiko jis faktiškai neremontuotas: tiek fiziškai, tiek morališkai atgyvenusios bazės teritorijoje buvo užneštos vandens akvatorijos, krantinės – avarinės būklės, o laivų švartavimo įrenginiai – nusidėvėję.

Nebuvo ir tokiam objektui privalomo nuotekų vandenų iš jachtų surinkimo punkto, paviršinio vandens nuotekos patekdavo į Kuršių marias.

Įsisenėjusioms problemoms spręsti 2010-aisiais viešoji įstaiga Klaipėdos jachtklubas ėmėsi įgyvendinti projektą
"Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija".
Klaipėdos savivaldybės ir bendrovės "Dommo Nerija" valdomas jachtklubas užsitikrino daugiau nei 14 mln. litų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų.

Netinkamas finansuoti projekto išlaidas, kaip pridėtinės vertės mokestis, draudimai, įvairūs tyrimai ir panašiai, kas sudarė dar apie 3,3 mln. litų, finansavo jachtklubo dalininkė "Dommo Nerija".

Nors dėl stringančios rekonstrukcijos projektas įgyvendintas vėliau, nei buvo planuojama, viešosios įstaigos Klaipėdos jachtklubas direktorius Kęstutis Taletas patikino, jog pagal pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį leistinas galimas terminas viršytas nebuvo.

Netikėtumų netrūko

Anot pašnekovo, kaip ir daugeliu atvejų statybose, neišvengta nemalonių staigmenų. Tačiau ne tik tai tapo projektą įgyvendinančios įstaigos atstovų galvos skausmu.

"Mūsų turimi krantinės išpildomieji brėžiniai nevisiškai atitiko tai, ką surado rangovai, atidengę krantinės konstrukcijas. Laukė daug neatitikimų, susijusių ir su vadinamosiomis inkarinėmis templėmis, ir su senu įlaidu, kuris pagal ankstesniuosius brėžinius turėjo būti vienoje vietoje, o atkasus surastas kitoje. Tad reikėjo papildomų ir projektavimo, ir tyrimo darbų, taip pat laukti papildomų medžiagų užsakymų ir panašiai", – prisiminė K.Taletas, pridūręs, jog nemažai rūpesčių bei gaišaties įnešė ir dugne rasti silpno grunto klodai.

Tačiau bene didžiausiomis problemomis grėsė galimi finansiniai nuostoliai.

"Buvo užfiksuotas tariamas viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, dėl ko pritaikyta apie 750 tūkst. litų finansinė korekcija – tiek sumažinta skirtinų lėšų suma. Šį sprendimą apskundėme ir pasiekėme, kad būtų atliktas pakartotinis tyrimas, po kurio parama buvo sėkmingai sugrąžintą į pradinę padėtį. Galėjome būti tikri, kad gausime visą numatytą sumą ir pajėgsime atsiskaityti su rangovais, nes tokių didelių savų investicijų tikrai nebūtume galėję skirti. Tačiau visos šios procedūros dėl paramos atstatymo užtruko beveik 9 mėnesius", – kalbėjo Klaipėdos jachtklubo vadovas.

65 laiveliai – ne riba

Šiuo metu įgyvendinti visi statybiniai projekto darbai, uostas statybos užbaigimo aktu priduotas valstybinei komisijai.

Projekto metu buvo rekonstruotos krantinės, pirsas, lauko inžineriniai tinklai, atlikti akvatorijos, aplinkos tvarkymo darbai.

Anot K.Taleto, didžiosios lėšų dalies pareikalavo hidrokonstrukcinė, krantinės laikomoji dalis, atskirianti vandenį nuo kranto. Kaip vaizdžiai įvertino pašnekovas, faktiškai visos investicijos "nusėdo" po vandeniu ir po žeme.

"Kadangi Smiltynėje miesto kanalizacijos tinklų nėra, teko įrengti ir vandentiekio gręžinius, naują vandenvietę, nuotekų valyklą, buriuotojų patogumui veiks triumo vandenų ir buitinių nuotekų išsiurbimo iš laivų serviso kolonėlės", – vardijo viešosios įstaigos Klaipėdos jachtklubas direktorius.

Po jachtklubo infrastruktūros rekonstrukcijos, kaip ir anksčiau, čia galės švartuotis 65 nuo 9 iki 16 m ilgio laivai – kol kas uosto praplėsti nepavyko.

"Tai yra su Saugios laivybos administracija suderintas saugus laivų švartavimo kiekis, kuris vykstant regatai, Jūros šventei ar kitam masiniam renginiui galės būti didesnis, nes laivai vienas šalia kito gali švartuotis ir šoniniais bortais bei ne visai tam pritaikytose vietose, pavyzdžiui, tiesiai prie krantinės. Tokiais išskirtiniais atvejais laivelių būtų galima priimti 15–20 proc. daugiau, nei numatyta", – kalbėjo K.Taletas.