Radinys pajūryje virto tikra mįsle

Emigrantų klaipėdiečių viešnagė gimtajame pajūryje lėmė staigmeną. Islandijoje dirbantis ir gyvenantis Donatas su bičiuliais vaikštinėdamas Neringos pajūriu aptiko keistą radinį. Plastikiniame inde rastas raštelis užminė mįslę: ar tai ne paskutinė jūroje žūvančių žmonių žinia pasauliui?

Kilo mintis apie nelaimę

"Trumpų atostogų gimtinėje metu su draugais nuvažiavome į Nidą. Žingsniavome pajūriu Juodkrantės link. Buvome nuėję ne vieną kilometrą, kai mūsų dėmesį patraukė keistas daiktas smėlyje", – pasakojo Donatas.

Apžiūrėję sprindžio dydžio plastikinį daiktą, jaunuoliai pastebėjo, jog jis yra tvirtai užsuktas, o konteinerio sriegis yra apipiltas specialia derva ar vašku.

"Supratome, kad viduje kažkas turėtų būti. Ant balto konteinerio korpuso buvo nupiešti keisti ženklai. Iš jų sprendėme, kad daiktas skirtas kažkokiai žiniai saugoti ir perduoti", – savo svarstymais dalijosi jaunuolis.

Atsukę radinio dangtelį, klaipėdiečiai viduje rado raštelį. Jame anglų kalba buvo užrašyta – Indetification card (tapatybės kortelė).

"Lentelėje buvo užpildytos dvi žymos. Pažymėti dviejų laivų pavadinimai. Įrašyta net tai, kad vienas jų plaukioja su Bahamų vėliava. Be tarptautinio šaukinio numerio, kitoje pusėje buvo pažymėtos dvi datos – 2015 m. birželis ir 2016 m. spalis", – pasakojo Donatas.

Klaipėdiečiai pajūrį lankė kaip tik po lietingo, smarkiu vėju pasižymėjusio laikotarpio.

Tik galvoje kirbėjo klausimas – ką šis raštelis reiškia?

"Supratome, kad raštelis su konteineriu ne šiaip sau atsirado čia. Jis į jūrą pateko iš kažkokio laivo. Tik galvoje kirbėjo klausimas – ką šis raštelis reiškia? Gal tai nelaimės signalo ženklas? Bet kodėl du laivai pažymėti? Tačiau ar skęstančio laivo įgulos nariai spėtų užpildyti lentelę ir įmesti raštelį į jūrą? Būtų įdomu išsiaiškinti, ką mes radome", – dienraščiui "Klaipėda" kalbėjo jaunuolis.

"Podlasie" šiuo metu Maroke

Apžiūrėjus klaipėdiečių radinį, išties buvo matyti dviejų skirtingų laivų duomenys.

Vienas jų – su Norvegijos vėliava plaukiojantis žvejybinis laivas "Edna Synnove", pastatytas 1998 m.

Šiuo metu šis laivas vadinamas "Kingsholm" vardu.

Kitoje grafoje buvo pažymėtas laivas "Podlasie", plaukiojantis su Bahamų vėliava.

2008 m. pastatytas krovininis laivas priklauso vienai didžiausių Lenkijos jūrų transporto kompanijų "Polsteam", kuri turi 54 laivus.

Ščecine įsikūrusios kompanijos laivais kroviniai gabenami po visą pasaulį.

Pats "Podlasie" laivas šiuo metu yra Kasablankos (Marokas) uosto išoriniame reide.

"Kingsholm" šiuo metu yra prie Norvegijos krantų.

Informacija – šifruose

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis, vos išgirdęs kokią skaitytojo mįslę narplioja žurnalistai, iš pradžių suko galvą.

"Nematydamas daikto, kurį rado žmogus, prisigalvoji visokių dalykų. Iš pradžių maniau, kad tai kelių kvadratinių metrų dydžio konteineris. Vėliau galvojau, ar tai bus žinutė butelyje, lyg koks žaidimas. Tačiau, perskaičius raštelyje pažymėtus duomenis, viskas aiškėja", – apžiūrinėdamas radinį kalbėjo E.Ringis.

Paaiškėjo, jog užrašas "Liferaft servising record" nereiškia jokių nerimastingų žinių, tai tik gelbėjimo plausto techninių patikrinimų kortelė.

"Tai yra gelbėjimosi plausto identifikavimo kortelė" – patikslino Uosto priežiūros skyriaus kapitonas konsultantas Evaldas Zacharevičius.

Pasak uostininkų, kortelėje žymimi keli dėmenys – laivo pavadinimas, kuriam priklauso gelbėjimo plaustas, laivo identifikavimo numeris ir šalis, su kurios vėliava plaukioja laivas.

"Pažymėta, kur ir kada atlikta patikra. Parašas byloja asmenį, kuris atsakingas už patikrą. Čia pažymėtas šio įrenginio identifikavimo numeris. Kitoje grafoje pažymėta, ar buvo patikrintas paleidimo mechanizmas. Čia pažymėta – "No" (angl.), vadinasi, pirmajame laive nebuvo paleidimo mechanizmo. Tai speciali gervė, kuria plaustas nuleidžiamas į vandenį. Pirmasis laivas buvo žvejybinis, gal jame tokio įrenginio ir nebuvo?" – svarstė E.Ringis.

2016 m. spalį atlikto patikrinimo metu toje pačioje grafoje jau pažymėta – N/A.

"Tai reiškia "not available". Netaikoma. Vadinasi, kitame laive nebuvo vadinamosios strėlės šiam plaustui paleisti. Veikiausiai jis metamas į vandenį rankomis", – aiškino E.Ringis.

Plaustą pardavė?

Aiškindamiesi, kodėl techninės patikros lapelis buvo įkištas į 18 cm ilgio ir 2,5 cm pločio konteinerį, vyrai atidžiai apžiūrinėjo internete rastų tokių gelbėjimo plaustų nuotraukas.

"Kodėl šis daiktas atsirado Lietuvos pajūryje, aišku, mes negalėsime atsakyti. Galime tik spėlioti. Tačiau pagal techninius parametrus plausto identifikavimo kortelės dėklas turi būti tvirtinamas prie plausto. Matyti, kad šio konteinerio vienas galas yra nulaužtas. Šioje vietoje turėjo būti kilpa, kuria jis tvirtinamas prie plausto", – tikino E.Ringis.

Pats tokios technologijos plaustas yra supakuojamas į plastiko lopšį. Įmestas į vandenį, plaustas pats prisipučia.

"Mano galva, tokios kolektyvinio gelbėjimo priemonės, kai jos pasensta, dažniausiai nurašomos. Bet šiuo atveju, panašu, kad plaustas buvo parduotas kitam laivui", – svarstė E.Ringis.

Pats plaustas laive tvirtinamas specialiomis jungtimis.

"Jis negali būti nepajudinamai pritvirtinamas. Kitaip jis nelaimės atveju neišsiskleistų. Plaustas tvirtinamas specialia jungtimi. Kam to reikia? Jei laivas nuskendo, o įgula nespėjo jo išmesti į vandenį, plauste esantis hidrostatinis įrenginys pats išskleis plausto lopšį, jei jis ims skęsti kartu su laivu. Plaustas tvirtinamas 20-ies metrų lynu. Laivui skęstant, o plaustui kylant į paviršių, lynas nutrūks ties silpniausia grandimi, ir taip plaustas prisipūs oro", – pasakojo E.Ringis.

Tikrino rusų uoste

Pasižvalgęs po duomenų bazes, E.Zacharevičius aptiko įrašus, jog lenkų laivas Vakarų Europoje lankėsi ne kartą.

"Techninė apžiūra plaustui pastarąjį kartą atlikta 2016 m. spalį. Taip rašoma šioje kortelėje. Daugiau įrašų nėra. Tad klausimas, ar jie patį plaustą pametė, ar tik identifikavimo kortelę? 2016 m. rudenį laivas buvo prie Norvegijos krantų, lankėsi keliuose Europos uostuose", – teigė E.Zacharevičius.

Pasak jo, pastarąjį kartą "Podlasie" laivo gelbėjimo įrangos techninė apžiūra buvo vykdyta Rusijos Federacijos Vysocko uoste, esančiame Suomijos įlankoje.

Tai byloja kompiuterinės laivų patikros bazės.

Ko sausakrūvis plaukė į vos 1,2 tūkst. gyventojų turintį nuošalų uostą – mįslė. Iš suomiško Uuras į Vysocką perkrikštytas uostas garsėja tik anglių ir naftos kroviniais bei buvusia karine pasieniečių laivyno baze.

"Tai buvo šių metų spalio 6 d. Rašoma, kad buvo viena pastaba dėl locmano trapo. Dėl plaustų jokių pastabų nepareikšta. Tikėkime, kad viskas vietoje. Laivus tikrina kas pusę metų", – konstatavo E.Zacharevičius.

Spalį šis laivas plaukiojo ties Rusijos krantais. Rugsėjį jis krovinį gabeno į Viduržemio jūrą, plaukiojo ties Šiaurės ir Vakarų Europa.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pagaliau

Pagaliau portretas
Nors kažkokia su jūra susijusi žinutė jūrinio miesto atsieit jūriniame dienraštyje...

qqq

qqq portretas
kodel.....todėl,kad paklaustum;)

Kodėl

Kodėl  portretas
Kiekviena šuns kaka neneša , rasta pliaže, neneša kaip radinį. Klaipėdiečiai. ........
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
    Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių

    Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...

  • Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
    Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų

    Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...

  • Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
    Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai

    Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...

  • Medžiai irgi kuria miesto istoriją
    Medžiai irgi kuria miesto istoriją

    Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...

  • Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
    Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas

    Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...

  • Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas
    Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas

    Klaipėdos savivaldybės administracijoje darbuotojų daugumą sudaro moterys. Tačiau vadovaujamuose postuose jų yra mažiau nei vyrų, kurių atlyginimų vidurkis gerokai didesnis. Savivaldybės programoje šiemet numatyta siekti panaikinti darbo užm...

  • Uostamiestyje bus šilčiau
    Uostamiestyje bus šilčiau

    Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...

  • „Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
    „Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų

    Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...

  • Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
    Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį

    „Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...

  • Sportui Palangoje – prioritetas
    Sportui Palangoje – prioritetas

    Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...

Daugiau straipsnių