Įminė laiko mįslę

„20 metų gyvenau ir dirbau Kopgalyje, miestą stebėjau tarytum iš šalies. Gamta yra mano tyrimų objektas, esu biologas. Laisvu laiku – dar ir miesto praeities bei Rytų Prūsijos provincijos mokslinio ir kultūrinio palikimo tyrėjas. Esu ir Klaipėdos miesto želdinių priežiūros ir apsaugos komisijos narys. Sąvadą pradėjau sudarinėti prieš daug metų. Pradžioje surašinėjau viso regiono medžius, man buvo įdomios jų istorijos“, – pasakojo E. Bacevičius.

Pasidomėjęs atidžiau jis nustatė net ir tai, kad Luizės ąžuolas nėra tas originalusis medis, prie kurio karalienė mėgo su vaikais leisti laiką.

Pasirodo, tuo vardu skirtingu laiku buvo įvardinti net trys medžiai: pirmasis taip pavadintas 1809 m., antrasis ąžuolas tuo vardu pavadintas XIX amžiaus pabaigoje ir 2014 m. – dar vienas, įvardintas kraštotyrininko Kęstučio Demerecko.

XIX amžiaus pradžioje Luizės vardas buvo duotas ten jau augusiam, o ne pasodintam medžiui.

Prūsijos karo su Napoleonu metu 1807–1808 m. Klaipėdoje rezidavo karališkoji pora Friedrichas Wilhelmas III ir jo žmona Luizė. Čia gyvendama Luizė su vaikais mėgo poilsiauti prie ąžuolo, kuris vėliau buvo pavadintas karalienės vardu.

Aprašas tapo žinomas tada, kai medžio nebebuvo likę. Istorikai rėmėsi rašytiniais šaltiniais, o E. Bacevičius suprato, kad viskas buvo kur kas įdomiau.

Luizės ąžuolas, prie kurio jau 1890 m. lankėsi kaizeris Wilhelmas II (Luizės anūkas), sunaikintas palyginti neseniai, apie 2015-uosius.

Biologai turimus duomenis vertina visai kitaip nei istorikai.

E. Bacevičius pastebėjo, kad daugeliui gerai žinoma minėtą apsilankymą įamžinusi nuotrauka įvardijama kaip daryta 1890 m. rugpjūčio 25 dieną, tačiau visi klevai aplinkui – jau be lapų.

Tyrėjas pasigilino ir suprato, kad fotografuota buvo dviem mėnesiais vėliau nei lankėsi kaizeris.

Vadinasi, nuotrauka buvo daryta per Luizės ąžuolo įvardijimo iškilmes, praėjus dviem mėnesiams po kaizerio apsilankymo. Kaizerio joje nėra. Ten esantis asmuo – gaspadorius Martin Kapust.

„Ši Hugo Šojaus išsaugota nuotrauka – labai įdomi. Joje – ne tas medis, prie kurio lankydavosi karalienė Luizė. Iki XIX pabaigos jis tiesiog neišliko, tame miške buvo parinktas kitas ąžuolas, siekiant užpildyti tą trūkumą“, – pasakojo E. Bacevičius.

Panašiai atsitiko ir su Priekulėje augančiu Ievos Simonaitytės buku. Atrodė, kad šis gražus medis gali būti šimtametis. Pasirodo, jam tik 60 metų, ir tai įrodo šaltiniai.

Žymės: 1890 metais Klaipėdos prieigose raitos lietuvininkės su jas lydėjusiu vieninteliu raiteliu nusifotografavo prie taip pat karalienės Luizės vardu pavadinto ąžuolo. Mažosios Lietuvos muziejaus nuotr.

Skiria garbioms asmenybėms

Klaipėda išsiskiria iš visų kitų Lietuvos miestų Kristijono Donelaičio ir Martyno Mažvydo ąžuolų gausa.

K. Donelaičiui mūsų mieste pasodinti ne tik keli ąžuolai, bet ir kaštonas.

O 1997 m. rugsėjo 1 d. M. Mažvydui Lietuvininkų aikštėje pastačius paminklą, pirmą kartą Lietuvoje suderinta moderni skulptūra ir gyvas medis – ąžuolas, kuris pasodintas dviem mėnesiais vėliau nei atidengta skulptūra.

Žmones užvaldo emocijos, jie randa gražią vietą ir nori, kad ją puoštų medis, bet užmiršta, jog augalas augs dešimtmečius.

Jį anuomet sodino ilgametis uostamiesčio vadovas Alfonsas Žalys, buvęs Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas ir Sąjūdžio aktyvistai.

Mieste taip pat auga ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai, Klaipėdos garbės piliečiui Henrichui Gerlachui, Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, kaizeriui Wilhelmui II dedikuoti medžiai, o visas sodas – Vydūno garbei.

Medžiai sodinami ir tam tikroms istorinių įvykių sukaktims.

Dermė: 1997 metais plytelėmis grįstoje Lietuvininkų aikštėje šalies ir miesto valdžios žmonės pasodino ąžuoliuką. B. Aleknavičiaus nuotr.

Renka vis spalvingesnius

„Visoje Europoje ąžuolas laikomas visų medžių karaliumi, tai – tvirtas, ilgaamžis medis. Iki XX amžiaus pradžios naudotos tik vietinės veislės, o XXI amžiaus pirmoje pusėje kam nors atminti sodinti kur kas įvairesni medžiai. Tie patys ąžuolai neretai parenkami ryškiaspalviai, kad rudenį išsiskirtų iš aplinkos. Kaupdamas duomenis sąvadui pastebėjau, kad vis dažniau sodinami pelkiniai arba šiauriniai ąžuolai, kurie labai gražiai raudonuoja, ir jų lapai labiau primena klevo lapus. Ši studija apima ne tik duomenis apie medžius, joje kalbama ir apie kultūrą, apie galimybes sodinti medžius“, – teigė sąvado sudarytojas.

2015 m. Smiltynėje, prie pagrindinio tako į Lietuvos jūrų muziejų, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Švedijos karališkąja pora Karlu XVI Gustavu ir karaliene Silvija pasodino dvi juodąsias pušis, simbolizuojančias žmogaus pastangas atkurti ir išsaugoti Kuršių nerijos gamtą.

2016-aisiais asociacija „Klaipėdos regionas“ mieste sodino rausvažiedžius kaštonus.

Įvairioms sukaktims atminti prie Vytauto Didžiojo gimnazijos pasodinti ne tik ąžuolai, bet ir japoninė magnolija, kuri turėtų priminti mokyklos įkūrimo 100-mečio minėjimą.

Augo netinkamoje vietoje

Sąvado autorius pabrėžė, kad naujausiais laikais sodinant atminimo medžius, jie vis dažniau tampa savotiška metafora.

Antai Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių 20 metų atkūrimo sukakčiai Malūno parke, dar neseniai vadinto Trinyčių vardu, buvo pasodinti du medžiai.

Tai klaipėdiečių padėka Kanadai už paramą statant Dvasinės pagalbos jaunimui centrą.

Medžiai parinkti labai simboliškai – Kanados šiaurinis ąžuolas ir Europos platanalapis klevas.

Šią vietą nesuku rasti dėl dienraščio „Klaipėda“ iniciatyva pastatytos modernios Jurgio Malinausko skulptūros „Žydėjimas“, kuri 2004 metais žymėjo geografinį miesto centrą.

Tiesa, vėliau klevas nupjautas, o lentelės įrašas dabar – vos įskaitomas. Tik žinantieji gali paaiškinti, kam buvo pasodintas šis medis.

Būdamas savo dalyko profesionalas E. Bacevičius įsitikinęs, kad šalių draugystę įprasminantiems medžiams buvo parinkta graži, tačiau visiškai netinkama vieta, todėl klevas neišgyveno.

Panašiai atsitiko ir su medeliais, pasodintais įvairioms Vytauto Didžiojo gimnazijos sukaktims paminėti.

Vasaros atostogų metu per pačius karščius nebuvo kam jų palaistyti, todėl jie nudžiūvo, liko tik atminimo lentelės ir nuotraukos, liudininkų prisiminimai, kuriuos sąvado autorius ir bando užrašyti.

Panašiai kažkada K. Donelaičio aikštėje buvo pasodintas kaštonas. Ko gero, tada manyta, kad pavasarį jis gražiai pražys ir taps šios vietos puošmena.

Tačiau parinkta nepalanki vieta, todėl medis neatrodo išvaizdus.

„Žmones užvaldo emocijos, jie randa gražią vietą ir nori, kad ją puoštų medis, bet užmiršta, jog augalas augs dešimtmečius. Po šventės ateina kasdienybė, o pasodintais medžiais reikia rūpintis. Todėl labai svarbu parinkti tinkamą augavietę. Medžiams ypač kenkia skersvėjai. Kartais ir vieta gera, bet augalui pritrūksta priežiūros. Todėl daugelis tam tikromis progomis pasodintų medžių atrodo varganai, skurdžiai, vėliau tokį proginį augalą gėda kam ir parodyti“, – konstatavo E. Bacevičius.

Išgyveno: prieš 27 metus pasodintas medis kol kas gražiai auga. E. Bacevičiaus nuotr.

Laukia klaipėdiečių pagalbos

Klaipėdoje gausu medžių, skirtų Sąjūdžio sukaktims atminti, Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms bei Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, Klaipėdos gimtadieniams, krašto prijungimo prie Lietuvos, Atgimimui, Ukrainai, Klaipėdos universiteto sukaktims, Lietuvos krepšiniui, plaukimui bei įvairių įstaigų įsiamžinimui.

Uostamiestis gali didžiuotis turintis kompozitoriams skirtą alėją prie tako į Vasaros estradą.

Sąvado sudarytojas tikino, kad šis sąrašas nėra baigtinis, šiame darbe svarbus tęstinumas, ir neįmanoma padėti paskutinio taško, nes medžiai – ne amžini.

Be to, E. Bacevičius norėtų, kad į kai kuriuos klausimus jam padėtų rasti atsakymų senieji klaipėdiečiai.

Pavyzdžiui, jis vis dar neranda atsako, kas ir kada sodino ąžuolyną ties Paryžiaus Komunos gatve. Jame vienas ąžuolas auga lyg ir gėlyne. Po juo buvo užrašas, kad tai Atgimimo ąžuolas.

Dar prieš kelerius metus tarp jo šakų kabojo medinė verpstė su tautine juostele. Jos neliko, matoma tik 1988 metų žyma.

Sąvado autorius yra girdėjęs netvirtą nuomonę, kad dabar jau brandūs ąžuolai buvo sodinami 1969 m. Lenino gimimo 100-mečio proga surengtos talkos metu.

Ar tai tiesa, nežinia, trūksta duomenų.

Lieka neatsakytas ir kitas klausimas, kada buvo pasodintas Atgimimo vardu pavadintas ąžuolas. Ar jis yra kitų ąžuolyno medžių bendraamžis?

Atminimas: kai prie žmonių atminimui pasodintų medžių įrengiamos ir lentelės, informacija praeivių atmintyje išlieka ilgam. E. Bacevičiaus nuotr.

Skiria artimiesiems

„Man labai gražu, kad klaipėdiečiai patys, be valdžios paraginimo, sodina medžius. Tai savotiški gyvi paminklai jų artimiesiems. O kartais šiuos medžius uostamiesčio žmonės atsiveža iš savo tėviškės ir taip tarsi perkelia čia dalį savo gimtinės“, – teigė E. Bacevičius.

Augalų likimai kartais primena žmonių gyvenimus.

Antai Kauno gatvėje prie 35 namo augo gražus kadagys. Jį atminimui apie mamos gimtąją Dzūkiją pasodino šio namo gyventoja. Dvi dešimtis metų augęs gražuolis 2022 m. vasarį veikiausiai po audros išvirto.

Netrukus želdinius prižiūrinčios įmonės darbuotojai medelį sutvarkė, bet jo gyvenimas vis tiek baigėsi liūdnai – prasidėjus namo atnaujinimo darbams, jis kliudė darbininkams, todėl buvo nupjautas.

Malūno parke auga paprastasis ąžuolas, taip pat turintis ypatingą istoriją. Prie jo yra kortelė su šratinuku padarytu įrašu, skelbiančiu, kad medį mama skyrė Žanui Maennel. Medis gražiai auga, panašu, kad jis buvo pasodintas 2012 m.

J. Zembrickio gatvėje auga dvi brandžios mažalapės liepos. Prie kiekvienos jų pritvirtinta metalinė lentelė skelbia, kad tai yra gyvas paminklas mylimoms seserims memeliškėms, ir paminėti 1939 m.

Savo sūnaus Žilvino gimimo proga ąžuolą J. Zembrickio gatvėje prie namo pasodino ir Klaipėdos gatvės pilietis Valentinas Greičiūnas su žmona.

E. Bacevičius rengia dar vieną Klaipėdos sąvadą, jis bus skirtas gamtos paminklais vadinamiems medžiams. Sąvadas jau parengtas ir ruošiamas pristatyti.

Visas jis bus skelbtas Klaipėdos savivaldybės svetainėje su galimybe susirasti šiuos gamtos paminklus žemėlapyje. Tokiam sąvadui sudaryti autorius taip pat norėtų klaipėdiečių pagalbos.