- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasipiktinimo, apgailestavimo, galimo baisaus pažeidimo įtarimo bangą sukėlė neseniai prie Olando Kepurės rasti išbarstyti pelenai.
Jūra traukia ir mirusius
Žmogaus pelenų barstymas viešoje lankomoje vietoje nėra sveikintinas. Į tą vietą atėjusiems gyviems žmonėms tai gali sukelti šiurpą. Nemalonu vaikštinėti tarp išpiltų žmogaus palaikų, išmėtytų urnų, krematoriumo žymeklių. Iš tiesų, norėtųsi, kad pačios gražiausios vietos pajūryje būtų skirtos gyviems, o ne mirusiems.
Lengviausia pasakyti, kad žmonės nebarstytų pelenų, kur pakliuvo, pagąsdinti, kad už tai yra numatyta administracinė bauda. Žmonių palaikų laidojimo įstatyme nenumatyta barstyti žmogaus palaikų niekur kitur, išskyrus kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke.
Ką daryti artimiesiems, jei žmogus prieš mirtį buvo pareiškęs valią išbarstyti jo pelenus į jūrą arba jos pakrantėje? Jūra yra mistinė, žmones traukianti vieta, todėl nieko nuostabaus, kad dalis nori susilieti su ja po mirties.
Lietuvoje išlieka aktuali problema, kur išbarstyti pelenus mirusių žmonių, kurie išreiškė paskutinę valią „iškeliauti į jūrą“?
Kur į jūrą barstyti pelenus?
Yra žinoma keletas atvejų, kai krematoriume sudeginti palaikai išplukdyti laivu ar jachta į jūrą ir išbarstyti arba nuleisti su urna. Be abejo nemalonu būtų, jei jūra išskalautų į krantą... Urną.
Buvo ir toks atvejis, kai į jūrą palaikai išbarstyti iš lėktuvo. Į jūrą prie Lietuvos krantų išberti netgi išeivijoje žinomo žmogaus pelenai atgabenti iš už Atlanto. Prieš 15 metų iš laivo „Šakiai“ oficialiai buvo įvykdyta paskutinė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko išeivijoje, jūrų kapitono, mokslininko okeonologo Povilo Almio Mažeikos valia išbarstant jūroje jo palaikus.
Išeitų, kad visi atvejai buvo nelegalūs, pažeidžiantys Žmonių palaikų laidojimo įstatymą. Lietuvos valdžia turėtų numatyti legalų būdą, kaip prie jūros galėtų būti išbarstyti žmonių pelenai. Galbūt kažkur nuošalesnėje vietoje pajūryje galėtų būti įrengta kukli, bet speciali pelenų barstymo į jūrą vieta? Galbūt galėtų būti aptarta žmonių palaikų išbarstymo į jūrą iš pasamdytų laivų procedūra? Galbūt kažkuriose pajūrio kapinėse galėtų būti įrengta iki jūros prasitęsianti pelenų barstymo aikštelė?
Žmonių palaikų laidojimo įstatymas Vyriausybei ir jos institucijoms leidžia nustatyti papildomą tvarką dėl laidojimo, šiuo atveju pelenų barstymo vietų, kuri nepažeistų kitų asmenų teisių.
Neseniai įvykusiu atveju, jei pelenai išbarstomi prie Olando Kepurės kitų tą vietą lankančių asmenų teisės yra pažeistos. Juo labiau, jei paliekami žetonai ir kitokie įrodymai dėl mirusiųjų kremavimo.
Mirusiems – gražios vietos
Su panašiomis problemomis yra susidūrusios ir kitos ne tik Baltijos jūros pakrantės šalys, bet didesnė dalis jų rado sprendimus.
Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius yra minėjęs, kad jam labiausiai žinoma speciali pelenų išbarstymo vieta Argentinoje prie Montevideo uosto. Ji įrengta ant stataus La Kote uolos skardžio. Jam lankantis Montevideo uoste apie ją pasakojo vietiniai locmanai.
Specialios pelenų barstymo į jūrą vietos paprastai įrengiamos gražiose, istorinėse vietovėse. Ir minėta vieta prie Montevidėjaus yra su ypatinga aura. 1939 m. čia trijų Anglijos laivų buvo apsuptas nacistinės Vokietijos pasididžiavimas kreiseris „Admiral Graff Spee“. Mūšyje smarkiai apgadintą vokiečių kreiserį įgula susprogdino. Jo kapitonas Hansas Langsdorfas ir nemaža dalis įgulos žuvo. Jų palaikai buvo sudeginti ir palaidoti jūroje išbarstant nuo La Kote uolos.
Graži, bet paprasta žmonių palaikų išbarstymo vieta įrengta viename iš Suomijos Kotkos miesto parkų, šalia buvusio uosto. Įlankėlės pakrantėje iš akmenų suformuota nedidelė salelė į kurią veda metalinis tiltelis. Joje pastatytas laivo inkaras. Į šią vietą mirusių artimieji ir renkasi išbarstyti pelenus. Prie inkaro galbūt sakomos kalbos. Būti toje vietoje nėra jauku, nes galvoje kirba mintis, kad tai yra dalies žmonių paskutinio poilsio vieta. Nepaisant to, čia dažnai lankosi suomių šeimos su vaikais – galbūt taip prisimenami į jūrą iškeliavę tėvai, seneliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Perspėjo būti budrius: sukčiai už du eurus siūlo autobusų bilietų
Sukčiai sukūrė fiktyvią viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ feisbuko paskyrą ir ėmėsi apgaulės – už du eurus siūlo neva nemokamą važiavimą autobusais šešiems mėnesiams. ...
-
Parduodamas garsusis „Vienkiemis“: su meile ir dėkingumu paleisime
Kretingos rajono Padvarių kaime esanti kavinė „Vienkiemis“ jau seniai virto garsiu pramogų centru prie vandens. Tačiau tris dešimtmečius puoselėtą verslą nuspręsta parduoti. Už pramogų kompleksą prašoma trijų milijonų eu...
-
Klaipėdoje gyventojams pristatyta Stariškių kvartalo galimybių studija
Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda Stariškių pietinio pocentrio urbanistinę plėtrą. Savivaldybės teigimu, apie 100 hektarų ploto teritorijoje ketinama sukurti modernią ir gyventojų poreikius atitinkančią erdvę. ...
-
Puošniam uostamiesčiui – komplimentai iš Orijaus Gasanovo
Prieš pat šventes uostamiesčio Teatro aikštėje miestiečiai turėjo galimybę susitikti su vienu populiariausių kelionių žurnalistų – Orijumi Gasanovu. Klaipėdiečiai, nepabūgę stipraus vėjo ir krušos, ne tik susipa...
-
Šventiniame renginyje – dėmesys ne tik žmogui
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete šurmuliavo šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo sveikinimai, koncertas, bet ir įvyko Klaipėdos Rotary įsteigto „Vėtrungės“ apdovanojimo ceremonija. Renginiu tai...
-
Skelbs iškiliausių idėjų sąrašą Klaipėdoje
Šiemet dalyvaujamajam biudžetui buvo pateikta 18 idėjų, tačiau tik septynios įveikė bendruomenių balsavimo barjerą. Iš tų septynių šiandien bus paskelbtos keturios, kurių įgyvendinimui bus skirta savivaldybės biudžeto pinig...
-
Klaipėdiečiai neabejingi – fiksuoja miesto problemas
Šiemet klaipėdiečiai uostamiesčio savivaldybėje jau užregistravo gerokai daugiau nei tūkstantį pastebėtų problemų. Dažniausiai pranešama apie nenugenėtas medžių šakas ir paliktus be priežiūros automobilius. ...
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina15
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
KRATC metai: naujovių daug, o pagrindinis klausimas – rinkliava už atliekas
Prabėgę metai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) buvo kupini ambicingų projektų, įvykių ir iššūkių. Ar viskas pavyko, kaip ir kada gali keistis mokesčiai už atliekas, kalbiname KRATC direktorę Romą Budrienę. ...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...