Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, sutvirtinant vieną lankomiausių Lietuvos kraštovaizdžių – Olando Kepurę – pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys.
Dėl vaizdų kopose kai kurie žmonės sunerimo ir pradėjo Pajūrio regioninio parko sergėtojus atakuoti. Priežastis – iš kopų į paplūdimį bėgantis rudas, lyg užterštas vanduo.
Ant Olando Kepurės vėlyvą vakarą vaikštinėjusi moteris pamatė jūroje šviesos žybsnius ir ant kojų sukėlė gelbėjimo tarnybas. Virš Baltijos teko žvalgytis ir sraigtasparnio ekipažui.
Pastabiai klaipėdietei kilo klausimų dėl vietovės pavadinimo rašybos. Esą dviejose informacinėse lentelėse pavadinimas skirtingas – viename nurodyta „Olandų Kepurė“, kitame – „Olando Kepurė“. Tad kuris pavadinimas parašytas taisyklingai, jei abiejuose kalbama apie tą pačią vietą?
Vienu lankomiausių objektų pajūryje laikoma Olando Kepurė net ir žiemą sulaukia lankytojų. Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kiek žmonių unikalų skardį aplankė per visus metus.
Pajūryje plinta keista mada – kažkas nudažo akmenis unikaliame gamtos kampelyje. Olando Kepurės papėdėje ne itin seniai vienas didokas akmuo nudažytas geltona spalva, nupiešta šypsenėlė, kitas akmuo išpieštas boružės motyvais.
Atvykusius prie Olando Kepurės nustebino natūraliai į gamtą įsilieję meno kūriniai, išsidėstę palei takelį link jūros. Kūrinių autorius – kol kas nežinomas, bet spėjama, kad tai – vietinių gyventojų darbas.
Prie Olando Kepurės vaikštinėdami poilsiautojai pašiurpo išvydę krante dešimtis negyvų plekšnių. Aplinkosaugininkai ramina, esą tai nėra kokios nors ekologinės nelaimės ženklas.