Pagalbos nebesulaukė

Jį sukrėtusį „nuotykį“ Deividas Juodkojis patyrė prieš mažiau nei savaitę. Nuvykęs į Šilalės rajone esančią artimųjų sodybą vyras aptiko tupintį gandrą.

Jo kirkšnyje pastebėjęs žaizdą, priminusią atvirą lūžį, vyras suskubo ieškoti galimybių, kaip padėti.

D.Juodkojis nedelsdamas surado viešai skelbiamus Gyvūnų globėjų asociacijos kontaktus, kuriais esą turėjo pavykti prisikviesti specialistus bet kuriuo paros metu.

„Vieni siuntė kitiems, sakė, kad neprivalo, neturi vežti, patarė gabenti pas privačius veterinarus“, – sakė pašnekovas.

Realiausios pagalbos pavyko sulaukti tik susisiekus su Tauragėje gyvūnų globos paslaugas teikiančia įstaiga. Jos atstovai pažadėjo atvažiuoti kitą dieną ir paimti sužalotą paukštį.

Anot gyventojo, padėti nesutikusieji aiškino, kad neverta kištis į gamtoje vykstančius procesus, nereikėtų trikdyti natūralios atrankos.

Deja, ryto sužeistas gandras nesulaukė. Šiuos potyrius D.Juodkojis aprašė savo socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje.

Po vyro žinute pasipylė komentarai. Atsirado nemažai teigusiųjų, jog ir jiems teko pakliūti į panašią situaciją. Dalis žmonių piktinosi tarnybų požiūriu į jiems patikėtą misiją.

Trūksta pajėgų?

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pripažino, kad tokių atvejų, kai pagalbos prisišaukti nepavyksta, pasitaiko kasmet. Jo teigimu, tinkamų pajėgų išgelbėti visus sužalotus gyvūnus šiuo metu nėra.

„Reikėtų suprasti, kad gandrų tikrai yra daug. Mūsų pareiga būtų pasirūpinti visais, tačiau ne į visus įvykius gali spėti nuvažiuoti. Esame sudarę sutartį su Gyvūnų gerovės asociacija, ji privalo vykti, tačiau ji irgi turi ribotus išteklius, ribotą automobilių skaičių“, – paaiškino L.Jonauskas.

Viceministro teigimu, dėl minėtos istorijos tyrimas nebuvo atliktas, tad neaišku, ar gyvūnų gelbėtojai iš tiesų neturėjo galimybių atvykti.

Šiemet, anot pašnekovo, gandrus gelbėti tenka itin dažnai.

Skiria tūkstančius eurų

Anksčiau žmonės vis pranešdavo apie esą netinkamai teikiamas paslaugas, būdavo sulaukiama nepatenkintųjų skambučių.

Šiuo metu gyvūnų gelbėjimo paslaugos teikiamos suskirsčius Lietuvą regionais. Taikyti tokią praktiką nuspręsta, kad gyvūnų gelbėtojai sužeistuosius galėtų pasiekti kaip galima greičiau.

„Tai lyg ir pasiteisino, tačiau tų skambučių sulaukiama. Kiekvienais metais galvojame įvairiausius variantus“, – aiškino L.Jonauskas.

Per metus minėtoms paslaugoms teikti skiriama apie 40 tūkst.eurų. Tačiau, norint užtikrinti šimtaprocentinį sužalotų gyvūnų paėmimą, esą reikėtų kur kas daugiau pinigų.

„Net ir turint daug lėšų, nėra garantijų, kad nebus tokių atvejų, kaip dabar“, – pripažino viceministras.