- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pajūrio regioninis parkas per kelerius metus tapo ne tik gyvūnų kapinėmis. Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinyje kažkas į medžius įkėlė daugybę sūpynių. Kai kurios kelia grėsmę ne tik praeiviams, bet ir patiems pramogautojams.
Kapojo virves ir tvirtinimus
"Protu nesuvokiama. Pats esu matęs visą šeimą, besisupančią sūpynėmis, kurią šeimos galva pakabino ant sausos pušies šakos. Atrodo, suaugę žmonės. Kaip taip galima daryti? Ir pats tėvas nemato, jog besisupant jo vaikui šaka bet kada gali lūžti", – aiškino Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.
Klaipėdiečiai sūpynėmis patyliukais apraizgė visą parką.
Miškininkai kartu su regioninio parko direkcijos darbuotojais iš viso nukapojo 9 sūpynių virves ir tvirtinimus.
Darbininkams teko sukti galvas, kaip įsiropšti į medžius.
Miškininkai įtaria, kad sūpynių pakabinimui kažkas turėjo į parką atsigabenti alpinizmo įrangą. Kai kurie įrenginiai pakabinti taip aukštai medžiuose, jog kelia nuostabą.
"Sūpynės pakabintos netoli kertinių miško buveinių, o jos laikomos mini rezervatais. Vadinasi, sūpynių link juda daugybė žmonių, gal net trumpina kelią, kerta saugomas teritorijas. Tokių teritorijų lankymui yra nustatytos tvarkos ir jų privalu laikytis", – pasakojo T. Zaleckis.
Kabino bet kaip
Pramogų ištroškę miestiečiai nesikreipė leidimo tokiems įrenginiams į jokias tarnybas.
"Nei su mumis, nei su Pajūrio regioninio parko direkcija niekas to nederino. Savavališkai tiesiog ant medžių šakų pakabinta. Supantis virvės trinasi į medžių šakas ir jas žaloja. Tai yra pavojingas įrenginys", – patikino T. Zaleckis.
Sūpynių aistruoliai virves kabino bet kaip. Miškininkai konstatavo, kad kai kurios pakabintos ant tokių šakų, kurios lengvai lūžta ir atsiskiria nuo kamieno.
Statys: Karklės bendruomenės pirmininkas A.Urbis tikino, kad sūpynės yra gėris, o ne blogis, tik reikia protingai jas pakabinti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
T. Zaleckis pasakojo, kad urėdija savais kanalais ieškojo sūpynių meistro, kreipėsi į visuomenę, ragindama nusikabinti savavališkus įrenginius.
"Viskas veltui. Teko nuimti patiems", – konstatavo T. Zaleckis.
Kam teks atsakomybė?
Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis tikino esąs šokiruotas pavojingų pramogų ištroškusių veikėjų savivale.
"Nacionalinis transliuotojas savo portale rašo, kad kaip gražu taip pasisupti ant jūros kranto. Tai gal tegul dar ir "Solomon" užrašo ir pasako, kad ir tai yra labai gražu. Kai sprandą kas nors nusilauš, kas dėl to turės atsakyti? Kažkas prieš keletą metų visoje Klaipėdoje prikabinėjo sūpynių. Vienas vietinis laikraštis rašė, jog kaip gražu – anonimai prikabinėjo uostamiestyje sūpynių. Tai kas turėtų atsakyti už tokius įrenginius, jei kas nors susižalos? O jei kažkieno vaikas susilaužys kaulus? Kas tvirtino? Kas kabino? Liks kalti tie, kurie nenukabino?" – įtarė E. Paplauskis.
Sūpynių vajus iš tiesų buvo kilęs ir uostamiestyje. Kažkas patyliukais sūpynių buvo prikabinėjęs visame mieste.
Pasekmės: dėl asmenukės feisbukui miestiečiai medžiui padaro štai tokių žaizdų. Sūpynių virvės sužaloja medžius, žmonės ištrypia paklotę. / Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.
Tačiau sūpuoklės nebuvo keliamos į tokį aukštį, kaip pajūryje.
"Kai tik kas nors susižalos, priekaištus reikš miškininkams arba parkui. O kas kompensacijas mokės? Ar tie anonimai, kurie naktimis virves raišioja?" – svarstė E. Paplauskis.
Mina 300 tūkst. lankytojų
Pajūrio regioninio parko direkcija primena klaipėdiečiams, kad Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinis nėra ta vieta, kurioje žmogus gali elgtis bet kaip.
"Mes už tai, kad žmogus lankytųsi gamtoje. Tačiau per metus Olando Kepurės skardį aplanko 300 tūkst. žmonių. Tai yra milžiniški srautai. Mes prižiūrime ir tvarkome patį skardį, lankytojams nutiesti takai, įrenginėjama infrastruktūra. Kyla klausimas, ar sūpynės skirtos draustinio pažinimui, ar ne?" – klausimą kėlė E. Paplauskis.
Tokie pramoginiai įrenginiai, pasak E. Paplauskio, neturi atsirasti stichiškai.
"Apie tai, kur ir kokių pramogų galėtų atsirasti, mes diskutuojame su vietos bendruomene. Bet reikia suprasti, jog draustinis nėra "Kar Kar" parkas. Tokios sūpynės yra pramoga. O pramogoms yra skirta rekreacinė teritorija. Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinis baigiasi netoli Girulių karinių įtvirtinimų. Ten prasideda rekreacinė teritorija. Tokia teritorija yra ir Karklėje", – paaiškino E. Paplauskis.
Karklės bendruomenė taip pat turėtų išsakyti savo nuomonę dėl tokių pramoginių įrenginių atsiradimo.
E. Paplauskis / Redakcijos archyvo nuotr.
"Bendruomenė dalyvauja diskusijose, po pasitarimo su vietos gyventojais turėtų aiškėti jų nuomonė ir apsisprendimas. Aš asmeniškai galvoju, jog sūpynės parko pažinimui netrukdo. Bet tai yra subjektyvi nuomonė. Pirmiausia reikia išsiaiškinti vietas, kuriose galėtų tokios sūpynės būti, antra – jos turi būti įrengtos taip, kaip priklauso. Tai turi būti ne į medžius sukabintos virvės, bet protingai pastatyti įrenginiai. Profesionalai tai turi padaryti, o specialistai turi pasakyti, kur tai gali atsirasti", – patikino E. Paplauskis.
Kryžiai – gyvūnams
Ekologas tikino, kad šimtai tūkstančių poilsiautojų, kurie apsilanko pajūryje, prie tokių sūpynių tryps miško paklotę.
"Todėl ir sakome, kad jų įrengimas yra subtilus reikalas. Profesionalus projektuotojas turėtų pasakyti, kaip įrengti tokius pramoginius įrenginius, kad miškas nenukentėtų. Tai – ne mėgėjų klausimas", – kalbėjo E. Paplauskis.
Liks kalti tie, kurie nenukabino?
Miškininkams pajūryje teko kirviais nukapoti sūpynių įtvirtinimus, tačiau tai ne vienintelis darbas šioje teritorijoje. Pajūrio regioninio parko darbuotojai renka ir gyvūnų kapus žyminčius kryžius.
"Dažniausiai jie būna mediniai. Sunku suprasti, kodėl žmonės gyvūnams stato kryžius. Dabar teks nuardyti akmeninį paminklą. Tai pirmas toks, kurį radome įbetonuotą. Davėme laiko jį pasiimti. Bet taip ir stovi. Negali draustinyje būti paminklų palaidotiems šunims. Įstatyme aiškiai parašyta, ir diskusijų negali čia būti", – tikino E. Paplauskis.
Vertins projektus
Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis tikino, kad kaip tik šiandien vietos gyventojai rinksis diskusijai dėl pramogoms skirtų sūpynių.
"Iš pradžių pajūryje buvo tik kelios, bet kai jų atsirado dešimtys, nepastebėti jų nebeįmanoma. Karklės bendruomenė ėmėsi konkrečių žingsnių, kad pajūryje būtų įrengtos tikros sūpynės, o gamtai žala nebūtų daroma. Mes juk pastebime, kad pušų šaknys lieka nutryptos po tokių linksmybių. Smėlį tuojau pat vėjas ima pustyti", – aiškino A. Urbis.
Karklės bendruomenė šiuo metu laukia iš projektuotojų ir dizainerių pasiūlymų, kaip turėtų atrodyti stacionarios sūpynės.
"Antradienį seniūnijoje mes išvysime jų siūlymus. Toliau reikėtų patvirtinti projektą, ir, jei visi sutarsime, kitais metais galėtume įrengti sūpynes. Parko direkcija pritartų ir nesipriešintų, bet biurokratija – toks jau dalykas. Neaišku, kaip tokį siūlymą įvertins Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Dar reikia sutarti su miškininkais, kurie turi taip pat sutikti su siūloma vieta sūpynėms. Sūpynės yra gėris, o ne blogis, tik reikia protingai jas pakabinti. Tiek žmogui, tiek gamtai blogai, kai reikalas vystosi stichiškai. O mes norime, kad būtų tvarkingai ir kultūringai padaryta", – patikino A. Urbis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dangės skvero fontanas Klaipėdoje kitąmet neveiks: bus rengiamas naujas projektas
Naujasis Dangės skvero fontanas 2025 metais neveiks – Klaipėdos miesto savivaldybė pranešė, jog pirks jo antžeminės patalpos įrengimo techninio darbo projekto parengimo paslaugas. Kaip praneša portalas „Atvira Klaipėda“,...
-
Perspėjo būti budrius: sukčiai už du eurus siūlo autobusų bilietų
Sukčiai sukūrė fiktyvią viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ feisbuko paskyrą ir ėmėsi apgaulės – už du eurus siūlo neva nemokamą važiavimą autobusais šešiems mėnesiams. ...
-
Rekordas: siuntą atsiėmė žaibišku greičiu1
Visoje šalyje prieššventiniu laikotarpiu išsiunčiama ir pristatoma milijonai siuntų. Tam, kad jos adresatus pasiektų laiku, priimama daugiau darbuotojų, ilginamos jų darbo valandos. Yra žmonių, kurie siuntas stengiasi atsiimt...
-
Jaunimo „linksmybės“: turistams informacija – kinų kalba1
Priekulės centre šalia paminklo rašytojai Ievai Simonaitytei įrengtas interaktyvus ekranas pažinčiai su rašytojos gyvenimu. Tačiau turistai informacijos negali perskaityti, mat ji čia skelbiama kinų kalba. ...
-
Parduodamas garsusis „Vienkiemis“: su meile ir dėkingumu paleisime1
Kretingos rajono Padvarių kaime esanti kavinė „Vienkiemis“ jau seniai virto garsiu pramogų centru prie vandens. Tačiau tris dešimtmečius puoselėtą verslą nuspręsta parduoti. Už pramogų kompleksą prašoma trijų milijonų eu...
-
Klaipėdoje gyventojams pristatyta Stariškių kvartalo galimybių studija
Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda Stariškių pietinio pocentrio urbanistinę plėtrą. Savivaldybės teigimu, apie 100 hektarų ploto teritorijoje ketinama sukurti modernią ir gyventojų poreikius atitinkančią erdvę. ...
-
Puošniam uostamiesčiui – komplimentai iš Orijaus Gasanovo
Prieš pat šventes uostamiesčio Teatro aikštėje miestiečiai turėjo galimybę susitikti su vienu populiariausių kelionių žurnalistų – Orijumi Gasanovu. Klaipėdiečiai, nepabūgę stipraus vėjo ir krušos, ne tik susipa...
-
Šventiniame renginyje – dėmesys ne tik žmogui
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete šurmuliavo šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo sveikinimai, koncertas, bet ir įvyko Klaipėdos Rotary įsteigto „Vėtrungės“ apdovanojimo ceremonija. Renginiu tai...
-
Skelbs iškiliausių idėjų sąrašą Klaipėdoje
Šiemet dalyvaujamajam biudžetui buvo pateikta 18 idėjų, tačiau tik septynios įveikė bendruomenių balsavimo barjerą. Iš tų septynių šiandien bus paskelbtos keturios, kurių įgyvendinimui bus skirta savivaldybės biudžeto pinig...
-
Klaipėdiečiai neabejingi – fiksuoja miesto problemas
Šiemet klaipėdiečiai uostamiesčio savivaldybėje jau užregistravo gerokai daugiau nei tūkstantį pastebėtų problemų. Dažniausiai pranešama apie nenugenėtas medžių šakas ir paliktus be priežiūros automobilius. ...