Ąžuolynas 1259 m. Skuodo mūšiui atminti

Žemaičių kultūros draugijos rajono skyrius, vadovaujamas Evaldo Razgaus, Luknių kaime suformavo parkelį, pasodino medelių, pastatydino tris ąžuolinius stogastulpius, primenančius Europos karybos istorijoje neeilinį mūšį, jo vietą. Stogastulpį, vaizduojantį mūšio momentą, sukūrė tautodailininkas Petras Brazauskas, moterį, gedinčią kritusių už tėvynės laisvę – Gabrielius Škimelis, Žemaičių kunigaikštį Algminą – Antanas Jankauskas.

Žemdirbio muziejus

Muziejuje demonstruojami surinkti istoriniai eksponatai: žagrės (žumbiai), plūgeliai, plūgai, virbalinės ir spyruoklinės (drapakai) akėčios, volai (ruiliai), dalgiai, šienapjovės, javų kertamosios, arkliniai grėbliai (grėbarnės), bulvių kasamosios, vežimai (ratai), maniežai (rusvelkiai), garo (dampiai) ir vidaus degimo varikliai (motorai, blakstonai), kuliamosios, arpai, fuchteliai, malimo girnos, šiaudų kapoklės, akselinės šiaudapjaustės, karštuvai nurautų linų galvutėms nuo stiebelių atskirti (šukoučiai), linamušės (kultuvės), išdžiovintų stiebelių-šiaudelių rankiniai laužytuvai, laužtuvai, maniežiniai mintuvai, brauktuvė, brauktuvai, statybininkų, stalių įrankiai, medžio pjovimo, apdirbimo mašinos, plytų darymo formos, arklinės ir kitokios transporto priemonės, pakinkai, namų apyvokos, buities reikmenys, baldai, interjero detalės, verpimo rateliai, audimo staklės, žibintai, lempos. Ekspozicija pateikta atstatytose rąstinėse klėtyse. Šalia veikiančioje kalvėje galima išbandyti kalvio amatą.

Šauklių tundra

Šauklių tundrai 1971 m. buvo suteiktas draustinio statusas. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis, artimas Lietuvos poledynmečio tundrai, taip pat iš Suomijos, Švedijos, Alandų salų ir Baltijos dugno ledyno atnešti 0,3–3 m skersmens rieduliai, kurių bendras tūris – 300 tūkst. kubinių metrų. Čia auga 125 rūšių augalai, tarp jų – 6 m aukščio kadagiai. Riedulyne gyvena ir veisiasi daugybė driežų, pilkųjų rupūžių, gluodenų. Šauklių riedulyne–kadagyne įrengtas pažintinis takas. Juo keliaujama apie 1–2 val.

Skuodo muziejus

Muziejus įsteigtas 1991 m. gruodžio 30 d. Pirmiesiems lankytojams Skuodo muziejus duris atvėrė 1992 m. rugpjūtį, pažymint Skuodo miesto savivaldos 420-ąsias metines.Muziejus įkurtas Skuodo dvarvietės patalpose, kurios mena daug istorinių Skuodo miesto įvykių. Šiame pastate 1918 metais buvo įkurta pirmoji Skuodo gimnazija, vėliau veikė daug kitų kultūrinių įstaigų, paskutinė – muzikos mokykla. Todėl muziejaus pastate ir šiandien gyva istorinė ir muzikinė dvasia. Šiuo metu muziejuje sukaupta apie 16 tūkst. eksponatų. Muziejuje yra 5 ekspozicinės salės, kuriose paruoštos nuolatinės ekspozicijos: „Skuodo miesto formavimosi istorija“, „Žemaitiška troba“, „Skuodo sportinės veiklos istorija“, „Senieji kaimo amatai ir moterų darbai“.

Navidansko parkas

57 ha ploto I.Navidansko parkas įkurtas Kalnėnų kaime. Parke auga 34 vietinių rūšių medžiai ir krūmai. Driekiasi beržų, mažalapių liepų, klevų, lazdynų alėjos, gausu ąžuolų, ievų, uosių, drebulių. Gražūs trapieji rutulinės formos gluosniai, aikštelėje keroja skroblai, rudenį valgomas vitaminingas uogas sirpinantys raugerškiai. Tik čia galima pamatyti paprastąją svyruoklinės formos drebulę. Žaliuoja ir valgomasis kaštainis, galintis išaugti iki 30–40 m. Jo lapai ilgi, standūs. Kiekviename gvilde kaštainis sunokina po tris, o kartais ir po 7 skanius, į riešutą panašius valgomus vaisius, šiltesniuose kraštuose auginamos jų plantacijos. Kaštainis gyvena net 3 tūkst. metų. Septyniuose tvenkiniuose plaukioja paukščiai, veisiasi žuvys. Parką įkūrė 1909 metais gimęs Izidorius Navidanskas. Sulaukęs 16 metų, 1928 m. jis vogčiomis nuo tėvų pasodino keturis beržus, kaštoną, liepaičių, tujų. Tėvas pyko, kad tie medeliai neduoda derliaus – tai ne obelys ar kriaušės. Mirus tėvui, Izidorius iškasė tvenkinį, toliau plėtė parką. 1937 m. jis išvyko į Klaipėdą, ten užsidirbo 1000 litų. Ir už juos nusipirko medelių iš Čekijos, Danijos, Vokietijos.