Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmąkart Lietuvoje atlikta unikali trachėjos operacija

  • Teksto dydis:

KUL atlikta unikali operacija – trachėjos apatinės dalies rezekcija. Operacijos metu buvo dvi svarbiausios užduotys: chirurginis priėjimas prie trachėjos, kadangi reikėjo operuoti kvėpuojant plaučiui, ir anesteziologinis aprūpinimas, užtikrinant kvėpavimo funkciją.

„Daug lengviau įveikti išskirtinius ar unikalius atvejus, kai visa komanda vienas kitu visiškai pasitikime ir turime sukaupę patirties, žinių bei įgūdžių bagažą, būtiną tokiais sudėtingais atvejais. Pacientas ir jo pasveikimas – visų mūsų komandos darbuotojų siekis“, – komandos vardu kalbėjo G.Klimavičiūtė ir A.Bagajevas.

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atlikta unikali operacija – trachėjos apatinės dalies rezekcija. Medikų komanda susidorojo su itin reto atvejo iššūkiu ir išsaugojo pacientei gyvybę bei atstatė kvėpavimo funkciją.

Pacientė galėjo uždusti

Į Klaipėdos universitetinę ligoninę pacientė atvyko ištikta ūmaus kvėpavimo nepakankamumo. „Negalėjau įkvėpti ir iškvėpti. Atrodė, kad tuoj uždusiu. Nuodugniai ištyrę medikai informavo, kad vienintelė galimybė pasijusti geriau – operacija. Pasitikėjau Klaipėdos universitetinės ligoninės komanda, jų profesionalumu ir ryžausi. O šiandien nuoširdžiai dėkoju už galimybę vėl įkvėpti be baimės“, – savo istorija dalijosi 59 metų pacientė Elita Senkevič, kuri po sklandaus pooperacinio laikotarpio nukreipta tolesniam gydymui ir kontrolei.

Pasak KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo Aleksandro Bagajevo, pacientės atvejis buvo itin retas ir sudėtingas. Mat dažniausiai trachėjos susiaurėjimas (stenozė) aptinkamas kaklinėje jos dalyje ir gana lengvai bei įprastai gydomas. „Tačiau šis atvejis unikalus tuo, kad atlikus fibrobronchoskopiją stenozė fiksuota trachėjos apatiniame trečdalyje ties trachėjos bifurkacija (išsišakojimu) iki 0,5 cm spindžio. Atlikus krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją virš trachėjos išsišakojimo pastebėta apie 1,5 cm ilgio stenozė. Ši patologija atsirado po ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos dėl galvos smegenų insulto. Nesiimant skubių veiksmų moteris galėjo tiesiog uždusti. Gyvybiškai svarbi buvo kiekviena minutė“, – paaiškino gydytojas chirurgas.

Dvi sudėtingos užduotys

Ligonės būklė operatyviai aptarta gydytojų konsiliume: nuspręsta pagal gyvybines indikacijas taikyti chirurginį gydymą – trachėjos apatinio trečdalio rezekciją.

„Efektyviausias trachėjos stenozės gydymo būdas, o ir vienintelis šios pacientės atveju – chirurginis. Operacijos metu pašalinta apie 1,5 cm ilgio trachėjos apatinės dalies susiaurėjusio segmento, atkurtas trachėjos vientisumas, todėl moters nebevargina apsunkintas kvėpavimas (pašalinti garsai kvėpuojant) ar dusulys“, – pasakojo A. Bagajevas. Jis pabrėžė, kad operacijos metu buvo dvi svarbiausios ir sudėtingos užduotys: chirurginis priėjimas prie trachėjos, kadangi reikėjo operuoti kvėpuojant plaučiu ir anestioziologinis aprūpinimas, užtikrinant kvėpavimo funkciją.

Pasak Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo, trachėja – ypač jautrus organas, vienintelis, kurio neįmanoma pakeisti jokiu kitu ar transplantuoti. Atliekant chirurginius veiksmus būtinas besąlyginis kruopštumas, preciziškumas bei operatyvumas.

Geda Klimavičiūtė ir Aleksandras Bagajevas. KUL nuotr.

„Šiuo atveju prieiti prie trachėjos apatinės dalies buvo galima dviem būdais: arba per krūtinkaulį, skeliant jį per širdies stambias kraujagysles arba taip, kaip pasirinkome mes – per dešinės pusės tarpšonkaulinį tarpą. Operacijos metu per operacinę žaizdą įvestas intubacinis vamzdelis į kairįjį – pagrindinį bronchą. Taip pritaikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Pašalinus trachėjos stenozę, ji buvo susiūta, intubacinis vamzdelis pašalintas ir pradėta įprasta plaučių ventiliacija per trachėją“, – operaciją aptarė A.Bagajevas.

Kaip paaiškino KUL gydytoja anesteziologė reanimatologė Geda Klimavičiūtė, pacientės atvejis buvo kritiškas. Taikyti įprastos endotrachėjinės nejautros nebuvo įmanoma. „Susiaurėjimas buvo itin žemai, todėl endotrachėjinis vamzdelis buvo įvestas per jau atvertą krūtinės ląstą, tiesiai į bronchą. Kitas iššūkis buvo išlaikant sterilumą prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą ir užtikrinti adekvačią plaučių ventiliaciją, kraujotaką, išvengti hipoksemijos, galimos pooperacinės plaučių pažaidos, kad pacientė galėtų atsibusti ir spontaniškai pati kvėpuoti.

Operacijos metu užtikrinome pakankamą plaučių ventiliaciją, organizmo prisotinimą deguonimi. Pacientė dar operacinėje buvo prižadinta, norint įsitikinti, kad viskas pavyko sklandžiai, moteris į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių buvo grąžinta jau be dirbtinės plaučių ventiliacijos, su užtikrinta kvėpavimo funkcija“, – pasakojo medikė.

Sėkmę lėmė – komandinis darbas

Operacija truko 1 val. 45 min. Ligonė išrašyta šeštą pooperacinę parą be komplikacijų, laisvai kvėpuojanti. Pasak medikų, operacijos sėkmę lėmė sinchroniškas komandinis darbas, patirtis, įgūdžiai ir, žinoma, kaip ir kiekvienu atveju – tikslas padaryti viską, kas įmanoma, pacientės gerovei.

„Dirbti reikėjo greit ir itin kruopščiai. Tikėjome, kad viskas bus gerai ir rezultatai išties labai geri, viskas vyko stabiliai ir be komplikacijų“, – pasidžiaugė A.Bagajevas. Jam antrino ir G.Klimavičiūtė: „Kaip chirurgas be anesteziologo nieko nepadarys, taip ir anesteziologas be chirurgo – nieko. Daug lengviau įveikti išskirtinius ar unikalius atvejus, kai mes – šios dvi grandys – viena kita visiškai pasitikime ir turime sukaupę patirties, žinių ir įgūdžių bagažą, būtiną tokiais sudėtingais atvejais. Pacientas ir jo pasveikimas – visų mūsų komandos darbuotojų siekis.“

Operaciją atliko A.Bagajevas, jam asistavo krūtinės chirurgas Paulius Radziminskas ir rezidentė Karolina Tuzaitė. Pacientės būkle rūpinosi gydytoja anesteziologė G.Klimavičiūtė ir anestezistė Vaida Jurgutienė, operacinės instrumentatorė Roma Venckutė.

A.Bagajevas priminė, kad tai ne vienintelė operaciją, kurią KUL krūtinės chirurgai atliko pirmieji Baltijos šalyse. Štai 2016-aisiais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta išskirtinė ir pasaulyje itin reta operacija. Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo atlikta vėžio pažeisto plaučio ir dalies trachėjos pašalinimo operacija naudojant EKMO („dirbtinio plaučio“) aparatą. „Šįkart operacija buvo dar sudėtingesnė, nes nenaudojome pagalbinės aparatūros EKMO“, – pridūrė Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per metus įprastai iš viso atliekama virš 30 tūkst. operacijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KLP

KLP portretas
Tai nesuprautau, tikrins visus norinčius, ar tik su siuntimais?

aivis

aivis portretas
pagarba..saunuliai

saunuoliai medikai

saunuoliai medikai portretas
pagarba jiems...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
    Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių

    Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...

  • Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
    Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų

    Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...

  • Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
    Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai

    Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...

  • Medžiai irgi kuria miesto istoriją
    Medžiai irgi kuria miesto istoriją

    Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...

  • Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
    Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas

    Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...

  • Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas
    Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas

    Klaipėdos savivaldybės administracijoje darbuotojų daugumą sudaro moterys. Tačiau vadovaujamuose postuose jų yra mažiau nei vyrų, kurių atlyginimų vidurkis gerokai didesnis. Savivaldybės programoje šiemet numatyta siekti panaikinti darbo užm...

  • Uostamiestyje bus šilčiau
    Uostamiestyje bus šilčiau

    Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...

  • „Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
    „Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų

    Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...

  • Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
    Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį

    „Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...

  • Sportui Palangoje – prioritetas
    Sportui Palangoje – prioritetas

    Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...

Daugiau straipsnių