Esminis lūžis

Kauno kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenko esminiu lūžiu vadina policijos prieš keletą metų priimtą sprendimą viešinti telefoninių sukčių kojomis vadinamų žmonių nuotraukas.

Tąsyk kreiptasi į visuomenę prašant atsiliepti nuo šių asmenų nukentėjusius žmones. Paskelbta daugiau nei dešimt įtariamų sukčių nuotraukų. A.Gubenko tvirtina, kad tai padėjo išaiškinti ne vieną telefoninio sukčiavimo atvejį.

Vadinamųjų kojų vaidmuo darant telefoninio sukčiavimo nusikaltimus nėra pirmaeilis, tačiau jų rizika didžiausia. Mat būtent pastariesiems tenka eiti pas jau telefonu apmulkintus asmenis ir paimti jų dosnų atlygį už iškalbingųjų sukurptą istoriją. Būtent vadinamosios kojos rizikuoja būti įsimintos pagal veidus ir netgi sučiuptos su grobiu rankose arba tiesiant rankas į jį.

Pareigūnų teigimu, dėl mažėjančio telefoninių sukčiavimų skaičiaus nuopelnas tenka ir pačiai visuomenei, žiniasklaidai, policijos ir kitų institucijų bendradarbiavimui. "Žiniasklaidai paskelbus vieną ar kitą telefoninio sukčiavimo atvejį, visuomenė tampa budresnė. Paprastai, paviešinus tokius nusikaltimus, tam tikram laikui stoja ramybė", – aiškino viršininkas.

Jis neatmetė prielaidos, kad paviešinimas veikia dvigubai – visuomenė tampa budresnė, o sukčiai baiminasi rizikuoti. Tačiau ilgainiui budrumas ima mažėti, o sukčiai vėl įsidrąsina. Todėl visiškai nusiraminti, kad telefoniniai sukčiai nuleis rankas ir nesiims visuomenei skaudžios veiklos, vargiai tikėtina.

Praranda budrumą

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas A.Gubenko sako, kad telefoniniai sukčiavimai priskiriami opių nusikaltimų grupei, nes nusikaltėliai taiko į jautriausias žmogaus vietas – pagalbą, užuojautą, pasitikėjimą. Net įvertinus, kad dalis telefoninių sukčiavimų persikėlė į elektroninę erdvę, senieji laiko patikrinti sukčių sukurpti scenarijai vis dar veikia.

Įprastai sukčiai naudoja kelias įprastas situacijas, o paskiau improvizuoja pagal situaciją. Dažni sukčių modeliai: artimas pateko į policiją ir, jei sumokėsite laiku, byla nebus keliama, sužalojo žmogų – reikia sumokėti gydytojui, apgadino automobilį – reikia skubiai sumokėti, kad nebūtų kviečiama policija.

Nepaisant viešinimo, telefoniniams sukčiams vis dar pasiseka. Sėkmingiausi jų taikiniai – garbaus amžiau žmonės. Sukčiams, kaip sakoma, nėra nieko švento, todėl pasinaudoti žmogaus senatvine liga jiems ne tokia jau ir nuodėmė. Tačiau pasitaiko ir jaunesnių, solidžias pareigas užimančių žmonių, kuriuos sukčiams pavyksta apvynioti aplink pirštą.

Žiniasklaidai paskelbus vieną ar kitą telefoninio sukčiavimo atvejį, visuomenė tampa budresnė.

Sukčiavimo meistrai naudoja paprastus psichologinius dalykus, kaip sakoma, pakabina žmogų ant kabliuko ir ima pasakoti istorijas. Arba paskambinę ką nors neaiškiai pasako. Nusižiūrėta auka perklausia: "Petrai, čia tu?" Ir tada jau aišku – kitame laido gale ima kalbėti tariamas Petras.

Vėliau jau žmonės klausia, iš kur tie sukčiai žinojo tiek daug apie juos, tačiau pareigūnai pastebi, kad pačios aukos tą informaciją jiems ir suteikia. Nusikaltėliai taip gudriai sugeba susukti galvą, ir žodis po žodžio auka pati suteikia visą reikiamą informacija, o ja pasinaudoję, jie priverčia nelaimėlį atiduoti visą gyvenimą kauptas santaupas ar padiktuoti elektroninio banko prisijungimo duomenis.

Žvilgsnis į kalėjimus

Apie vadinamųjų kojų vaidmenį nusikaltimuose tarsi ir aišku, tačiau pagrindiniai telefoninio sukčiavimo specialistai –  vadinamosios smegenys. Šių nusikalstamo pasaulio asų pagrindinė buvimo vieta nesikeičia – Lietuvos įkalinimo įstaigos. Nemenką prevencinį darbą šiems nusikaltimams užkardyti atlieka pati įstaiga, bendradarbiaudama su apskrities policija.

Nors vadinamųjų smegenų koncentracija – kalėjimuose, būta ne vieno mėginimo sukurpti tokį nusikalstamą modelį ir būnant laisvėje.

Paprastai smegenims netrūksta fantazijos prisistatyti įvairių sričių pareigūnais, savivaldybės atstovais, paslaugas teikiančių įmonių specialistais.

Pareigūnų atmintyje išlikęs atvejis, kai moteris jau buvo pasiruošusi pasakyti elektroninio banko prisijungimo kodus ir būtų praradusi apie 70 tūkst. eurų. Ji buvo įtikėjusi, kad padeda policijai ir dalyvauja operacijoje. Kai atvyko tikri pareigūnai, ji nepatikėjo, kad čia policininkai, norintys jai padėti.

"Kai pavyksta užkardyti nusikaltimą ir vietoje sulaikyti įtariamuosius, žmonėms, kurie galėjo nukentėti, būna šokas. Jie dar ką tik tikėjo, o išėjo priešingai", – pastebi A.Gubenko.

Būna ir kuriozinių sukčiams situacijų. Kartą sukčius nusižiūrėtai aukai prisistatė esantis brolis. Tai, ką išgirdo, buvo kiek netikėta. "Kad tu padvėstum. Nieko aš tau neduosiu", –  paaiškėjo, kad broliai stiprokai susipykę, ir neapykantos strėles teko priimti niekuo dėtam, bet su negerais ketinimais paskambinusiam sukčiui.

Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas A.Gubenko pabrėžė, kad visuomenė turėtų įsidėti į galvą, jog jei telefonu apie nelaimes ir pinigus kalbama, jeigu kažkas prašo prisijungimo prie jūsų kompiuterio, stengiasi išgauti interneto banko ar kortelės duomenis, kad galėtų neva už jus atlikti investiciją, tai akivaizdus signalas, kad bendraujate su sukčiumi.

Pamokanti klaipėdiečio istorija

Nepaisant Kauno policijos pareigūnų optimistinės statistikos, kalėjimuose siaučiančių vadinamųjų smegenų, atrodo, niekas nesutramdo. Prieš gerus metus kalėjimo telefoninius sukčius demaskavęs klaipėdietis neseniai apstulbo – aferistų telefonas vėl veikia, ir dabar juo atsiliepia skirtingi asmenys.

Telekomunikacijų bendrovės atstovas tikino, kad minėtas numeris buvo užblokuotas dar 2017 m., o 2018 m. lapkritį suteiktas naujam abonentui. Ir esą yra labai menka tikimybė, kad minėtu numeriu vėl naudojasi kaliniai.

Klaipėdiečio pirmasis susidūrimas su aferistais nustebino ne tiek telefoninių aferistų įžūlumu, bet pamokančia pabaiga, kai tam tikra prasme triumfavo teisingumas.

Kaip tada paaiškėjo, kalėjime sėdintys asmenys atsitiktiniu būdu skambinėdavo žmonėms į fiksuotojo ryšio telefoną. Ir taip kelis kartus apgavo tą pačią garbaus amžiaus klaipėdietę. Po tų skambučių iš "kontoros", pavadintos "Alio, mama", labai įniršo nukentėjusiosios sūnus. Vyras pradžioje atliko visus oficialius žingsnius, ieškodamas būdų, kaip sutramdyti tuos veikėjus.

"Kaip manote, koks buvo rezultatas? Ogi šitas numeris po to veikė dar penkias dienas. Vadinasi, dar beveik savaitę jie galėjo apgaudinėti kitus atsiliepusiuosius. Per tą laiką pats nusprendžiau veikti. Paskambinau tuo numeriu. Iš pirmų žodžių supratau, kad veikėjai sėdi kalėjime. Pradžioje klausiausi tik jų keiksmų", – pasakojo klaipėdietis.

Vyras nenurimo, skambino jiems ir vėl, kol išvedė kalinius iš kantrybės.

Jis nustatė tokią programą išmaniajame telefone ir aferistams ėmė siųsti žinutes kas 2 sek. Nusikaltėliai gavo apie 4 tūkst. SMS pranešimų. "Kaip suprantu, nulaužiau jų telefono aparatą, per tą laiką jie negalėjo vystyti "savo verslo". Po pirmųjų 300 mano skambučių jiems (jūs teisingai išgirdote), jie tapo sukalbamesni. Paskui išbandžiau dar vieną labai veiksmingą būdą", – šypsojosi klaipėdietis, nubaudęs senolių skriaudikus.

Tokios savotiškos klaipėdiečio pamokos telefoniniams sukčiams vyko beveik savaitę. Per tą laiką jų telefonas kartais būdavo išjungiamas, kartais jie neatsiliepdavo, tačiau, nuolatos atakuojami, buvo priversti kalbėtis su atkakliu, jų žodžiais tariant, lochu.

Klaipėdietis suprato, kad jei tie veikėjai, net taip "terorizuojami", negalėjo atsisakyti tos telefono kortelės, turi tam rimtų priežasčių.

"Tele 2" atstovas Andrius Baranauskas tuomet patvirtino, kad minėtu telefonu tikrai buvo skambinta iš vienos įkalinimo įstaigos.

Visa tai buvo užpernai. Klaipėdietis nepamiršo minėtos istorijos, tad sukčių telefono numerio neištrynė.

Ir kaip jis nustebo, kai gruodžio pradžioje šiaip sau pamėginęs tuo numeriu paskambinti, išgirdo "alio", o paskui – vėl keiksmus. "Prieš gerą mėnesį atsitiktinai peržiūrinėjau savo turimus telefono adresus, akis užkliuvo už pernykščių "herojų" numerio. Paskambinau šiaip sau. Ir ką manote? Tas numeris veikė. Paklausiau, kaip jiems ten sekasi sėdėti. Jie mane iš karto pradėjo įžeidinėti. Neabejoju, kad tai, jei ne tie patys veikėjai, tai bent iš tos pačios kompanijos, nes vienas kalbėjo vyrišku balsu, kitas – vaikišku, o dar vienas, perėmęs ragelį, bandė nutaisyti moterišką tembrą. Tačiau labiausiai stulbina ne tai. Šiuo atveju stebina oficialių institucijų aplaidumas", – pyko klaipėdietis.

Žurnalistai pamėgino paskambinti nurodytu telefonu. Atsiliepė vyras, kuris iš karto baigė pokalbį. Iš to vargiai galima daryti išvadą, jog pašnekovas sėdi kalėjime.

Telekomunikacijų bendrovės "Tele 2" atstovas A.Baranauskas patikrino minėtą numerį ir paaiškėjo, kodėl jis vėl "gyvas". "Šitas numeris buvo užblokuotas užpernai spalį. Iš naujo jis parduotas pernai lapkritį. Visi numeriai, kurie yra užblokuojami ar nenaudojami, po tam tikro laiko grįžta į prekybą, nes mūsų įmonė už kiekvieną numerį moka mokesčius. Mes po tam tikro laiko, atlikę tam tikras procedūras, turime teisę numerį parduoti iš naujo. Tie numeriai grįžta į gyvenimą", – paaiškino A.Baranauskas.

Jis teigė, kad, sprendžiant iš to, kaip tuo numeriu dabar yra naudojamasi, jis absoliučiai nieko bendra neturi su sukčiais.

"Telefoniniai sukčiai naudoja aiškų veiklos metodą. Jie skambina atsitiktiniais numeriais, ir jų srautas būna labai didelis, kol randa auką. Mes matome, kad tuo numeriu beveik niekam neskambinama, tik gaunamos pavienės SMS žinutės, šis numeris naudojamas išimtinai naršymui internete. Ar tas numeris vėl pateko į įkalinimo įstaigą? Tokios tikimybės atmesti negalime, tačiau ji labai maža", – mano A.Baranauskas.