Kaip pranešė teismas, konstatuota, kad kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šioje byloje buvęs valyklos viršininkas Petras Maruniakas ir bendrovėje vyriausiuoju technologu dirbęs Bronius Strumskis kaltinti dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo.

Kaltinimuose buvo teigiama, jog dirbdami įmonėje „Kauno vandenys“, jie nekontroliavo 2013-aisiais įrengto nelegalaus avarinio nuotekų vamzdyno, o tai sudarė sąlygas į išvalytų nuotekų kanalą išleisti visas technologinių procesų metu susidarančias gamybines nevalytas nuotekas. Nurodyta, kad taip aplinkai, vandens telkiniams buvo padaryta daugiau nei 4,6 mln. eurų žala.

Kaltinamajame akte buvo pažymima, jog dėl šių asmenų galimai nusikalstamų veikų labai didelis kiekis aplinkai kenksmingų teršalų tekėjo tiesiai į Nemuną ir buvo tiesiogiai teršiama vandens aplinka bei vandens telkiniai.

P. Maruniakas buvo kaltinamas, kad dirbdamas viršininku ir būdamas atsakingas už Kauno miesto Nuotekų valyklos eksploataciją taip, kad būtų užtikrintas nuotekų išvalymo laipsnis bei turėdamas užtikrinti tinkamą ir kokybišką įrenginių eksploataciją ir remonto vykdymą, šių savo pareigų nevykdė.

Savo ruožtu B. Strumskis, kaltintas, jog nekontroliavo technologinių procesų, neorganizavo įrenginių bei įrangos technologinės dalies profilaktikos darbų, techninės dokumentacijos pakeitimų.

Prokuratūra yra teigusi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, jog „Kauno vandenų“ darbuotojai neužtikrino nuotekų tvarkymo reglamente nustatyto nuotekų išvalymo laipsnio.

Kaltintojų duomenimis, taip nuotekos buvo leidžiamos nuo 2013 iki 2017 metų. Kauno apylinkės teismo teigimu, toks pastebėjimas nėra pagrįstas, nes remiasi tik žodiniais pranešimais, pastebėjimais, samprotavimais ir prielaidomis.

„Teismas, apibendrindamas specialistų ir ekspertų išvadas konstatavo, kad AAD specialistų nurodytos išvados yra visiškai paneigtos, nes jose specialistai nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teiginiai yra neįrodyti, tik deklaratyvūs, o atsakymai į klausimus yra paremti tik prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais“, – nurodoma pranešime.

Nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kiek laiko buvo naudojamasi neteisėtai įrengtu išleistuvu.

Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra tikslių duomenų, kada galėjo būti įrengtas neteisėtas vamzdynas ir kad pro jį pastoviai tekėjo nuotekos.

„Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog joje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kiek laiko buvo naudojamasi neteisėtai įrengtu išleistuvu“, – nurodė teismas.

Taip pat pastebėta, jog specialistų išvadose nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai, kad būtent Kauno nuotekų valyklos išleistos nevalytos nuotekos sukėlė Nemuno upės pakrančių dumblėjimą. Pagal vieno iš specialistų vertinimą, galimai išleistų nuotekų užterštumo koncentracijos buvo mažos ir jos negalėjo sukelti Nemuno pakrančių dumblėjimo, jeigu ir būtų išleidžiamos nevalytos.

Teismas pažymėjo, kad jokie kiekiai teršalų, viršijančių didžiausius leistinus taršos dydžius ir užfiksuoti taršos leidimuose, nebuvo išleisti, Aplinkos apsaugos specialistų žalos apskaičiavimas nėra tikslus, o tik apytikslis.

„Visos byloje surinktos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, jog nors bendrovės „Kauno vandenys“ nuotekų valykloje ir buvo įrengtas nelegalus avarinis nuotekų išleistuvas į išvalytų nuotekų kanalą, tačiau byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie šio išleistuvo realų panaudojimą ar tuo labiau, kad šis išleistuvas būtų sukėlęs kokią nors realią žalą aplinkai“, – nurodo teismas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.