Galima sakyti, kad paieškos ir gelbėjimo postas iš vienos Veiverių pl. pusės persikėlė į kitą. Šis Kauno savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės sandoris, tikima, bus naudingas ir miestui, ir kariuomenei.

Aerodrome įrengtas Karinių oro pajėgų Paieškos gelbėjimo postas buvo pradėtas statyti 2014 metų pabaigoje. Šis projektas miestui atsiėjo apie 4 mln. eurų.

Už pastatytą modernų postą Lietuvos kariuomenė miestui perduoda anksčiau jų disponuotą teritoriją. Pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, dar nėra tiksliai nuspręsta, kaip panaudota bus ta teritorija, tačiau jau numatyta į infrastruktūrą investuoti apie 5 mln. eurų.

Naujojo posto atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėkojo kauniečiams už gražų bendradarbiavimą.

„Manau, kad ši sraigtasparnių bazė viena moderniausių ne tik Lietuvoje. Bus tikrai ne gėda atsivesti svečius. Turėsime geresnes sąlygas padėti nelaimės ištiktiems žmonėms“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Kaune įkurtas Paieškos ir gelbėjimo tarnybos postas aptarnauja centrinę, rytinę ir pietinę Lietuvos dalį. Civilių žmonių gelbėjimo misijas vykdantis karinis sraigtasparnis, gavęs avarinio iškvietimo signalą, skuba į gelbėjimo operacijas, dingusių žmonių paiešką, transportuoja ligonių ir donorų organus, gesina gaisrus.

Pasak Karinių oro pajėgų (KOP) vado pulkininko Audroniaus Navicko, į naująją vietą persikėlęs postas turės modernesnę infrastruktūrą ir puikias darbo ir poilsio sąlygas.

„Jei lyginti tai, ką gavome, ir tai, ką turėjome, galima sakyti, kad tai tiesiog nesulyginami dalykai. Sąlygos pagerėjo 100 proc.“, – sakė pulkininkas.

Angare nuolat budės sraigtasparnis, pasiruošęs reaguoti į signalą per 15 minučių. Sraigtasparnio įgulą sudaro 4-5 žmonės, dar apie dešimt specialistų sudaro aptarnaujantį bazės personalą.

Projekto architektas Rimvydas Palys prisipažino, kad projektuodamas jautėsi savo stichijoje.

„Tikslas buvo sukurti aviacinės estetikos angarą. Kartu su architekte dukra Ieva priėjome prie tokios formos, kokią matome šiandien. Viskas čia savita ir unikalu – tiek interjeras, tiek ir eksterjeras“, – teigė R. Palys.

Kauno mero V. Matijošaičio vertinimu, postas ir angaras gavosi gražesni nei savivaldybės pastatas. Simbolinį raktą meras perdavė KOP vadui A. Navickui.

Iš Antrojo paieškos ir gelbėjimo posto Aukštojoje Fredoje, Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1994 metų KOP kariai atliko 67 žvalgybinius skrydžius dingusių žmonių ir teršalų dėmių paieškai, 57 organų, skirtų transplantacijai, pervežimus, 11 kartų dalyvavo gesinant gaisrus, 25 kartus transportavo ligonius ir išgelbėjo 349 asmenis.