Žinoma Kauno menininkė Jolanta Šmidtienė kartu su keliolika bendražygių Visuomenės harmonizavimo parke įkurdino "Angelų rezidenciją". Per pačius rugpjūčio karščius surengto plenero tikslas – restauruoti angelus, jau trejas Kalėdas puošiusius Kauno senamiestį.

Vasarą lengviau susirinkti

"Birželį važiuojant pro Jiezną sustojau degalinėje. Dar apsimiegojusi moku už degalus, kai viena moteris manęs paklausė: "O tai kokia Kaune šiemet Kalėdų eglutė bus?" Net aiktelėjau: "Jūs ką?.." Supratau, kad žmonės ir kituose miestuose mus stebi, tarsi laukia – o ką šiemet Kaunas padarys per Kalėdas", – šypsodamasi pasakojo J.Šmidtienė, paklausta, kodėl dar vasarą susirūpino Kalėdų reikalais.

Nuo 2013 m. Kauno pagrindinės eglės puošimo projektui buvo sukurta šešiolika angelų. Pirmaisiais metais jų buvo mažiau, kasmet prisidėdavo po kelis, o senesnieji būdavo šiek tiek atnaujinami. Šiemet savo arba kolegų sukurtų angelų gaivinimu užsiėmė kauniečiai menininkai Egidijus Rudinskas, Miglė Kosinskaitė, Lina Jonikė, Elena Balsiukaitė, Modestas Malinauskas, Gaila Akelienė, Marijus Petrauskas, Lukas Šiupinskas, Darius Bulanavičius ir alytiškis Kęstutis Benedis.

Neįprastas laikas pasirinktas todėl, kad vasarą galima dirbti lauke, nereikia šildomų patalpų. Juk ir menininkus lengviau prisikalbinti dirbti ne šaltame angare, kur stingsta rankos, o į plenerą gamtoje, kur galima derinti darbą, gamybą, ir malonumus. "Čia mes galime išsimaudyti, rytais mums surengiamos mankštos, žygiai dviračiais, ekskursijos", – džiaugėsi renginio dalyviai.

Po pirmosios dienos pasitarimo, padedami kelių vaikinų pagalbininkų menininkai stvėrėsi darbo. Senesnieji angelai buvo išrengti – nuimtos dekoratyvinės medžiagos, valoma metalo konstrukcija, perdažoma. Naujesnieji, pagaminti iš putplasčio, maudomi šalia dirbtuvių esančiame tvenkinyje, valomi ir remontuojami. Pastarieji vėliau padengiami stiklo audiniu, sutvirtinami epoksidine derva, sukietėjęs paviršius nudažomas, koreguojamas.

Atgis ir transformuosis

Iš šešiolikos angelų atgaivinti pasirinkta dvylika. "Kai kurių neverta rekonstruoti dėl jų prasmingumo, kai kurie pernelyg sužaloti laiko. Tie, kuriuos nuspręsta gaivinti iš dekoracijų virs skulptūromis, – pasakojo J.Šmidtienė. – Pagamintus iš putplasčio padengiame kietu plastiku, kitus – įvairiai. Pavyzdžiui, vienas angelas bus padengtas skardos lapeliais, kitas – iš šaukštelių pagamintomis gėlytėmis."

Angelus žalojo ne tik laikas. "Kai kuriems netyčia nulūžo galvos, kai kuriems – tyčia. Neturėjome kur jų saugoti. Angelai stovėjo kieme, kažkokie chuliganai praeidami pamanė, kad labai linksma įspirti", – liūdnai šyptelėjo Kauno Kalėdų angelų globėja.

"Šie angelai buvo daryti vienam kartui, tačiau kai sukuri gražų ir kokybišką meno kūrinį, kai išeina ne piešinukas dažais ant sniego, kuris nutirpo ir dingo, norisi juos išlaikyti. Angelų idėja ir yra ta, kad jie dar daug metų tarnautų ir neštų džiaugsmą žmonėms", – angelų reanimavimo prasmę aiškino skulptorius Marijus Petrauskas. Jis ir kolegos neslėpė: angelai emociškai prigijo jų sąmonėje.

Ieško angelams namų

Menininkams ramybės neduoda faktas, kad angelai neturi savo namų. "Sandėlio mes neturime. Angelai ne tokie ir maži. Tokių per standartines duris neįneši, reikia įeigos, vartų", – rūpesčiais dalijosi J.Šmidtienė.

"Kiekvienas menininkas, į savo kūrinį įdeda labai daug širdies, tad nori, kad jo angelas gyventų ir sulauktų kitų metų. Kaip mes turime namus, taip ir šie angelai nori juos turėti. Šie angelai jų kol kas neturi, taip ir keliauja. Tai kieno nors kieme, tai kokiame darže ar sode, tai pas Jolantą namuose apsistoja", – liūdnai šypsojosi į plenerą savo vyrui padėti atvykusi Vilija Bulanavičienė.

J.Šmidtienė įsitikinusi: miestui reikėtų išnaudoti menininkų sukurtą Kalėdų tradiciją originaliai puošti Senamiestį. "Paprastai miestų valdžia nusamdo kokią nors bendrovę, kuri papuošia miestą, paskui nupuošia ir viskas. Žvaigždutės, bumbuliukai, kiti panašūs, pabodę, standartiniai dalykai. Kaunas išskirtinis tuo, kad jį puošia žmonės – patys miestiečiai."

Menininkės nuomone, praktiškai skaičiuojant, tai galbūt prabanga, tačiau jeigu būtų skirta bazė, kur viską, kas reikalinga, būtų galima kaupti, saugoti ir kasmet naudoti, galima būtų išsaugoti autentišką miesto tradiciją, kartu taupant lėšas.

Savotiškos Kalėdų rezidencijos įkūrimas esą sukurtų tradiciją plėtoti ir tarptautiniu lygiu kviečiant menininkų iš užsienio sukurti ir palikti Kaunui savąjį angelą, o gal ir pačią Kalėdų eglę.

"Žavingiausia, kad tokią tradiciją pagimdė pati bendruomenė. Galima paskaičiuoti labai racionaliai ekonomiškai ir ją panaikinti, bet galima tradiciją puoselėti ir tęsti", – sakė J.Šmidtienė.

Ne tik žiemos simbolis

Menininkai tiki: angelai neprivalo būti tik Kalėdų atributu. Šios skulptūros gali būti kilnojamos ir galbūt per metus galėtų keliauti per miestą ar net atvyktų iš kitų miestų, o prieš Kalėdas susirinktų Rotušės a.

"Labiausiai norėtume, kad mūsų angelų bazė būtų Kaune ir kad žmonės juos galėtų matyti visus metus. Bet kol to nėra, pasiūlėme angelus kol kas apgyvendinti čia – parke. Vadovybė sutiko, tad kol kas jie apsistos čia", – pasakojo J.Šmidtienė.

Ji džiaugėsi, kad pavyko suburti savotišką svajonių komandą, kurios pagrindu tapo kūrėjai, susibūrę į Tekstilininkų ir dailininkų gildiją, o vėliau prisijungė kiti kolegos.

"Tai nesugadinti žmonės, turintys sveiko bendruomeniškumo, jie nežiūri, kokios turės naudos, meta darbus, namų, šeimos reikalus, kad galėtų padaryti šį darbą miestui", – džiaugėsi menininkė.

"Suburti į komandą padėjo visada gyva Kauno patriotizmo dvasia. Jolantos uždegta idėja sukurti Kaunui gražiausią eglę patraukė kūrėjus, kurie nori pasidžiaugti ne tiek savo, kaip menininkų, pasiekimais, bet miesto sėkme. Jie – tikri savo miesto patriotai", – antrino V.Bulanavičienė.