Net paaiškėjus, kad buvęs Kauno teisėjų skandalas viso labo grūdelis prieš vis dar tiriamus korupcijos mastus šalies teismuose, kauniečiai ėmėsi savikontrolės iniciatyvos.

Apie Antikorupcijos komisijos Kauno apylinkės teisme veiklą ir pokyčius jos veikloje "Kauno diena" kalbasi su laikinuoju Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu.

– Ką veikia Antikorupcijos komisija Kauno apylinkės teisme?

– Pagal parengtą metodiką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas ir specialią metodiką Antikorupcijos komisija atlieka korupcijos pasireiškimų tikimybės vertinimą. Vėliau išvadas perduoda Nacionalinei teismų administracijai, o iš čia jau visų Lietuvos teismų medžiagą vertina STT.

Dažnai būdavo sulaukiama pastabų, kad atliekant antikorupcijos rizikos vertinimus buvo apsiribojama formaliu esamos padėties konstatavimu. Šios pastabos rodė, kad korupcijos prevencija teismuose nepakankamai efektyvi ir rekomenduojama ieškoti efektyvesnių būdų.

– Ar tai reiškia, kad anksčiau galiojusi metodika nepasiteisino?

– Iš dalies taip. Iki šiol nebuvo išsamiau analizuotos priežastys, kai nustatant korupcijos pasireiškimo tikimybę teisme buvo apsiribojama tik esamos faktinės padėties konstatavimu. Teismų veiklos specifika bei esamas teisinis reguliavimas lemia tai, kad bendros rekomendacijos ne visuomet gali būti taikomos teismams.

– Ko gero, naujausias korupcijos skandalas teismuose privertė sukrusti. Kokių pokyčių įvyko?

– Du mėnesius laikinai vadovauju šiam teismui. Tačiau nesvarbu – laikinai ar nuolatinai, tačiau šį tą nuveikėme. Pabandėme pasinaudoti mums suteikta galimybe, pagal STT vadovo patvirtintas rekomendacijas, maksimaliai pritaikyti mūsų teismui korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metodiką.

Mano nuomone, minima metodika nėra pakankamai išsami, pernelyg bendro ir abstraktaus pobūdžio. Apsiribojama dviem etapais. Pirmasis – rizikingiausių veiklos sričių nustatymas ir išvados.

– O kokios tos rizikingiausios sritys?

– Tas pats klausimas kildavo visiems. Iš kur jas paimti?

Nei metodikos, nei rekomendacijų, kaip tos rizikingiausios veiklos sritys turi būti nustatomos, kaip turi būti numatomos konkrečios priemonės ir kaip turi būti pateikiama informacija, metodikoje iš esmės nėra.

Siekdami šį procesą pritaikyti Kauno apylinkės teismui, patvirtinome papildomą Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo Kauno apylinkės teisme tvarkos aprašą. Atskirus etapus išskyrėme smulkiau.

– Galima pagalvoti, kad Kauno apylinkės teismas yra išskirtinis.

– Teismo veiklos sričių pagal vykdomas funkcijas yra be galo daug. Visoms žinomos yra bylų nagrinėjimas, skirstymas teisėjams, dokumentų priėmimas ir t.t. Pagal metodiką, pirmininkas turėdavo pasirinkti tris ir jose atlikti tyrimą. Gerai, jei pasiseks, durs pirštu ir pataikys į pačias rizikingiausias.

Mano nuomone, minima metodika nėra pakankamai išsami, pernelyg bendro ir abstraktaus pobūdžio.

– Tačiau pirmininkas turėtų nujausti.

– Realiai taip, bet laikai keičiasi, įstatymai keičiasi, tam tikros sritys tampa mažiau rizikingos, kitur rizika atsiranda. Esamoje metodikoje nėra recepto, kaip tas sritis nustatyti. Taigi mūsų naujasis aprašas leidžia nustatyti visas galimas teismo veiklos sritis. Tai yra labai svarbu. Tik po to kiekvienai sričiai nustatyti fizikos faktorių – komunikaciją, rankinį bylų priskyrimą ir panašiai. Šitaip gerokai aiškiau išsigryninti tas rizikingiausias sritis. Tik tada teismo pirmininkas atrinks svarbiausias ir nurodys atlikti rizikos vertinimą. Jau po šito komisija atlieka vertinimą naudodamasi atitinkamu klausimynu. Jo forma nustatyta pagal STT rekomendacijas ir galiojančioje metodikoje.

– O kokios teismo veiklos sritys iki šiol būdavo rizikingiausios?

– Viešieji pirkimai, bylų skirstymas, įslaptinti dokumentai ir panašiai. Pagal reikalavimus, rizikingiausios sritys negalėjo kartotis du kartus iš eilės. Dabar mes pagrįstai manome, kad pirminius rizikos vertinimo etapus suskirsčius į smulkesnius, mums atsiranda galimybė išgryninti ir išrinkti tikrai rizikingiausias sritis ir pasižiūrėti, ar jose tikrai egzistuoja prielaidos korupcijai pasireikšti.

– Visam šiam procesui yra specialus klausimynas?

– Taip. Pildai ir žiūri, kiek faktorių yra rizikingų, o vėliau suskaičiavus galima rizikingą teismo veiklos sritį ištyrinėti.

– Kaip dažnai atliekami šie teismo veiklos korupcijos rizikos vertinimo tyrimai?

– Kartą per metus, iki rugpjūčio 30 d.

– Tad šiemet Kauno apylinkės teisme tyrimas vyksta jau pagal naują metodiką?

– Tikrai taip. Toks ir buvo mano noras, kad šis tyrimas vyktų tikintis realesnio ir efektyvesnio rezultato išsiaiškinti, ar prielaidų korupcijai pasireikšti nėra. Mūsų apraše yra dar viena svarbi detalė, kurios nėra iki šiol veikusioje metodikoje. Pagal metodiką, išskyrus rizikingiausias sritis rekomenduojama pereiti prie išvadų. Pagal mūsų aprašą, jei nustatoma didelė rizika, pirmiausia rekomenduojama nustatyti priemones tokiai rizikai mažinti arba šalinti. Juk, kol rašysi išvadas, rizika tebeegzistuos. Tik suvaldžius nustatytą rizikos tikimybę, pereiname prie išvadų rašymo. Pagal mūsų aprašą, išvados yra penktas etapas, o veikiančioje metodikoje antras ir paskutinis. Tačiau mes esame parengę dar vieną – paskutinį – šeštąjį punktą: įvertinus visas rizikas šios informacijos galimą paviešinimą.