Pranešama, kad šįkart salmoneliozė įtariama apie dešimčiai asmenų. Portalo kauno.diena.lt žiniomis, pusė iš jų gydoma Kauno klinikinėje ligoninėje. Jų būklė sunki – ligoniai smarkiai karščiuoja bei gausiai viduriuoja.

Nustatyta, kad liepos 1-ąją šie asmenys pietavo bei vakarieniavo minėtoje Kauno kavinėje. Tai – ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai iš Šiaulių bei Raseinių rajono. Visi jie valgė arba vištienos kepsnį, arba salotas su vištiena. 

Tarp apsinuodijusiųjų – ir vienas kelerių metų vaikas, paragavęs tėvų valgytą kepsnį.

Anot departamento specialistų, be žmogiškojo faktoriaus nemažą vaidmenį šį kartą suvaidino ir liepos 1-ąją tvyroję karščiai. Tačiau, kol nėra laboratorinių tyrimų atsakymo, nuo platesnio komentaro apie galimas naujo salmoneliozės protrūkio priežastis jie kol kas linkę susilaikyti.  

Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.

Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min.

Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius:

nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė;

maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai;

netinkamas maisto atitirpinimas;

panaudoti užteršti komponentai termiškai neapdorotame maiste;

kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje;

tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai;

žalios mėsos gamybinis inventorius plaunamas, džiovinamas ir laikomas bendroje gamybinio inventoriaus plovykloje kartu su kitu inventoriumi;

nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas;

nepakankamas aplinkos paviršių valymas, netinkama maisto tvarkymo vietos paviršių dezinfekcija po žalios mėsos dorojimo;

prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.