Ketvirtadienį, po daugiau nei septynių dešimtmečių pertraukos, Kauno traukinių stotyje buvo sulaukta pirmųjų keleivių iš Lenkijos.

Pirmasis traukinys atgabeno porą dešimčių su „Rail Baltica“ projektu susijusių asmenų. Tarp jų - Europos komisijos „North Sea-Baltic“ koridoriaus koordinatorę Catherine Trautmann, kuri šį projektą įvardijo vienu iš šešių svarbiausių Europos transporto projektų.

Nepaisant jo svarbos, niekas nėra užtikrintas jo tęstinumu. Iki spalio reikia gauti lėšų tolimesniam projekto vystymui.

„Jei pinigus skirstyčiau aš, tai juos duočiau čia pat. Deja, galiu tik nuolat kalbėti apie „Rail Baltica“ svarbą ir pazyzti“, – juokavo Europos komisijos atstovė.

„Rail Baltica“ svarba C. Trautmann neabejoja. Pastačius geležinkelį, vienu traukiniu būtų galima nuvažiuoti nuo Gibraltaro iki Helsinkio. Tai ne tik ekonomiškai svarbi struktūra.

„Šiaurės Europoje tai transporto projektas numeris 1. Europos mastu jis taip pat patenka tarp šešių prioritetinių projektų. Pinigai yra numatyti, dabar Lietuvai reikia paruošti namų darbus“, – kalbėjo atstovė.

Tiek ji, tiek kartu keliavęs projektą vykdantis „Rail Baltica statyba“ įmonės direktorius Dainius Budrys buvo patenkinti Lietuvoje nutiesta vėžės dalimi. Čia traukinys vietomis lėkė net 110 km per valanda greičiu.

„Kelionė buvo nuostabi - daug įspūdžių ir gera kompanija. Daug pamatėme ir sužinojome. Įvažiavę į Lietuvos teritoriją, iš karto pajutome skirtumą. Traukinys pradėjo važiuoti greičiau ir sklandžiau. Net gerbiamas Lenkijos transporto viceminstras juokavo, kad gali pagaliau pasidėti kavos puodelį ir jis neišsilies. Džiaugiamės, kad jie įvertino mūsų darbą ir tikimės tolimesnio glaudaus bendradarbiavimo šiame, ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos istorijoje svarbiame projekte“, – kalbėjo L. Budrys.

Norint išpildyti projektą idealiai, pasitempti reikės ir lenkams. Pirmiausia – užbaigti remonto darbus. Kelionėje traukinys užtruko apie 5 valandas.

Kitąmet ir paprasti keleiviai galės tiesioginiais traukiniais pasiekti Varšuvą ir kitus Centrinės ir Vakarų Europos miestus, bet dar truks, kol vėžė nusidrieks į šiaurę ir bus užbaigta.

„Mūsų tikslas yra užbaigti projektą iki 2025 metų. Tą darysime sujungę visų šalių jėgas į bendrą įmonę, bet tai priklausys nuo Europos Sąjungos finansavimo. Manau, tai ir įvyks, nes čia - prioritetinis projektas visai Europai“, – kalbėjo įmonės direktorius.