- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
-
XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“: muzika kaip kultūrinis tiltas tarp Lietuvos ir Japonijos
Pačiame vasaros viduryje, Nemuno ir Neries santakoje 23-ią kartą įvyko festivalis „Operetė Kauno pilyje“. Šis renginys, sukviečiantis kauniečius bei miesto svečius, jau tapo ryškia Kauno miesto muzikinio gyvenimo puošmena. Taip pat ir šiemet Kauno pilies papėdėje susirinkę žiūrovai turėjo galimybę išgirsti talentingiausius Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjus.
2024 m. XXIII festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ir jo organizatoriai – Laima Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra pagrindinius renginius, vykusius liepos 5 ir 6 d., skyrė pasauliniu mastu minimoms ryškiausio italų verizmo atstovo kompozitoriaus Giacomo Puccini 100-osioms mirties metinėms paminėti. Valstybės dienos išvakarėse skambėjo žymioji G. Puccini opera „Madam Baterflai“, o antrąjį vakarą atsivėrė G. Puccini ir jo amžininkų italų veristų gražiausių operų fragmentų partitūra.
G. Puccini operos „Madam Baterflai“ versija lauko scenoje
Liepos 5 d. rodyta G. Puccini opera „Madam Baterflai“ festivalio dalyvius pakerėjo savo giliu emociniu turiniu ir jaudinančiais muzikiniais akcentais, kurie nepriekaištingai perteikė pagrindinės herojės veriantį skausmą bei taurią meilę. Profesionalus tarptautinės kūrybinės komandos atlikimas – nepaliko abejingų. Šis pastatymas sukrėtė daugelio žiūrovų širdis, priversdamas suvokti, jog muzika veikia ne tik kaip pramoga, bet ir kaip tarpkultūrinė patirtis. Dėl to „Madam Baterflai“ galime laikyti Lietuvos ir Japonijos kultūrinių mainų simboliu.
Opera „Madam Baterflai“. T. Biliūno nuotr.
Operą „Madam Baterflai“ dirigavo japonų dirigentas Maestro Hirofumi Yoshida, didžiąją dalį savo kūrybinės veiklos skyręs būtent G. Puccini muzikai. Svarbiausią – Čio čio san partiją operoje atliko Junko Ueda, virtuoziškai įkūnijusi šį personažą. Madam Baterflai tarnaitės Suzuki vaidmeniui buvo atrinkta Mae Hayashi, vedybų agento Goro vaidmenį atliko Tsukasa Ide, Čio čio san dėdės Bonzo vaidmuo atiteko bosui baritonui Masashi Tomosugi.
Opera „Madam Baterflai“. T. Biliūno nuotr.
Kitus vaidmenis operoje atliko žymūs Lietuvos solistai – Tomas Pavilionis (Pinkertonas), Laimonas Pautienius (Šarplesas), Ramūnas Urbietis (Jamadoris), Gabrielė Kuzmickaitė (Keitė Pinkerton). Grojo Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras, kurį paruošė festivalio vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. Operą Kauno pilies slėnio scenai ruošė režisierius Kęstutis S. Jakštas, scenovaizdį kūrė Kotryna Daujotaitė ir Vaidotas Jakutis, choreografas Dainius Bervingis, dalyvavo KVMT choras, paruoštas teatro vyr. chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės.
Opera „Madam Baterflai“. T. Biliūno nuotr.
Po operos lydėjo mintis, jog režisieriui K. S. Jakštui puikiai pavyko perteikti jaunos merginos dramą lauko scenoje, išlaikant istorijos intymumą bei subtilumą. Naujausia „Madam Baterflai“ versija sužavėjo ne tik įtikinamu dramatiškumu, bet ir skoningai pavaizduota kultūrų sandūra.
Operos gala koncertas
Liepos 6 d. įvyko iškilmingas operos gala koncertas „G. Puccini ir jo amžininkai“, kuriame skambėjo ištraukos iš R. Leoncavallo, P. Mascagni, F. Cilea, U. Giordano operų. Dainavo jau minėti Japonijos ir Lietuvos solistai: Andrius Apšega, Marija Arutiunova, Gabrielė Bukinė, Eugenijus Chrebtovas, Karolina Činikaitė-Stankevičienė, Žygimantas Galinis, Ingrida Kažemėkaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Povilas Padleckis, Tomas Pavilionis, Gitana Pečkytė, Joris Rubinovas, Viktorija Zeilikovičiūtė.
Operos gala koncertas. T. Biliūno nuotr.
Jie atliko savo partijas su dideliu meistriškumu, akompanuojant subtiliam ir profesionaliam Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui, vadovaujamam vyriausiojo dirigento J. Janulevičiaus. Koncertą praturtino ir teatro choras. Po pasirodymų publika negailėjo audringų ovacijų. Išskirtinis svečias programoje buvo italų tenoras Gregory Bonfatti. Festivalio klausytojams G. Bonfatti pademonstravo savo žymiąją – išraiškingąją sceninę manierą, kuriai žiūrovai taip pat negailėjo plojimų.
Operos gala koncertas. T. Biliūno nuotr.
Iškilmingą vakarą dirigento pultą valdė ir svečiai: H. Yoshida bei Erki Pehk (Estija), taip pat Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentai: Julius Geniušas, Oksana Madaraš (Ukraina), Virgilijus Visockis. Kiekvienas jų įnešė savo unikalią muzikinę spalvą, suteikdami koncerto programai įvairovės.
Liepos 6 d. 21 val. pilies klonyje visi susirinkusieji, liudydami tautos bendrystę bei pagerbdami Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, tradiciškai sugiedojo Tautinę giesmę. O koncerto pertraukos metu buvo apdovanoti Kauno miesto kultūros premijų laureatai bei nusipelnę miestiečiai. Jiems įteikti Santakos garbės ženklai ir kiti apdovanojimai. Vakarą vainikavo įspūdingas fejerverkų šou.
T. Biliūno nuotr.
Net Dainų šventės metu „Operetė Kauno pilyje“ sugebėjo pritraukti minias ištikimų gerbėjų. Tai akivaizdus įrodymas, jog šis renginys turi stebuklingą galią suvienyti žmones ir įkvėpti juos daugybę metų. Neabejotinai, G. Puccini muzikos grožis, skambėjęs festivalio metu, paliks ilgalaikį ir neblėstantį įspūdį klausytojų širdyse. Taip pat organizatorių ir dalyvių dėka nutiesėme tvirtą kultūrinį tiltą tarp Lietuvos ir Japonijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai sausio 14–19 d.
Sausio 14 d. Kačerginės daugiafunkcio centro laisvalaikio salė: 18 val. paskaita-diskusija prie arbatos puodelio „Mažai angliavandenių turinti mityba. Medicinos naujovė? Nauja mada?“. Voškonių laisvalaikio salė: 18 val. šv...
-
Sausio 13-osios renginiai Kauno rajone
Ežerėlio kultūros centras: 8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, skirta Laisvės gynėjų dienai. Ilgakiemio laisvalaikio salė: 8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Domeikavos l...
-
Ąžuolyno bibliotekoje – įtraukios Varkalio pelkės4
Žaliuojantį Ąžuolyno bibliotekos parką papildė Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio „Pelkė“. Kadaise vos netapusi pražūtinga, prieš dvejus metus šlapžemė jį įkvėpė naujam ciklui. ...
-
Felikso Bajoro palaiminta folkloro ir modernios muzikos jungtis
Dainininkė Giedrė Kaukaitė kviečia klausytojus į jaukią Kauno filharmonijos kamerinę salę, kur skambės šio sezono jubiliato kompozitoriaus Felikso Bajoro ankstyvieji vokaliniai opusai, prieš pusšimtį metų atvertę naują, istori...
-
Fantastikos klasika įkvėpė poetę sukurti savą magijos pasaulį1
Kauno rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lina Navickaitė dažniausiai pristatoma kaip poetė, nes santūraus būdo, kukli, tyli menininkė – neabejotinai poetinės sielos žmogus, nors, be poezijos rinkinių, yra išleidus...
-
Antropomorfiniai portretai, arba Gyvūnai scenoje3
Dailininkė Eva Mili (Eva Miliūnienė) gruodžio antroje pusėje surengė personalinę parodą, išsiskiriančia intriguojančiu, žaismingu pavadinimu – „Uodeguotieji puošiasi“. ...
-
Kūrybiškas judesys – ne tik šokėjo privilegija
Sausio 23–26 d. Kaune organizuojamas intensyvaus šokio savaitgalis „Sausis“. Dirbtuvės sieks suburti ne tik profesionalius šokėjus, bet ir visus norinčius išmokti judėti kūrybiškai ir susipažinti su skirtingo...
-
Rašytoja Jutta Noak: kūryba man – raktas į savąjį iliuzinį pasaulį2
„Kolegos ilgai nesuprato mano pasirinkimo, lyg būčiau išdavusi savo profesiją“, – tarsteli rašytoja Jutta Noak. Ne vieną dešimtį metų odontologe dirbusi moteris, palikusi baltą gydytojos chalatą, kaskart velkasi s...
-
Pirmą kartą Kaune – baletas su holograminėmis vaizdo instaliacijomis ir visiems žinoma muzika2
Baltijos baleto teatras (BBT), švenčiantis penkioliktą jubiliejinį sezoną, sausio 29 d. pirmą kartą atvyksta į Kauno kultūros centro Girstučio padalinį su karštu ir temperamentingu projektu „Karmen“, kurį šaltą žie...
-
Teatralizuotas Dianos Behm žmonių ir gyvūnų pasaulis1
Verslo parke „Aušra“ iki pat kovo 6-osios veikia tapytojos Dianos Behm personalinė darbų paroda. ...