- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mus supantis pasaulis turi savo tvarką, o jį sudarantys daiktai ir reiškiniai – savo vietą. Kartais vietos keičiasi, kartais atsilaisvina. Tačiau neužimta vieta nėra tuščia.
Visa, kas šiame pasaulyje buvo, palieka savo pėdsaką, primenantį, kad likusi laisva vieta turi istoriją, kurią kažkas žinojo, o galbūt dar ir dabar prisimena. Menininkės Julija Pociūtė (Lietuva) ir Tiina Sarapu (Estija) parodoje „Dulkės“, eksponuojamoje galerijoje „Meno parkas“, su žiūrovu kalbasi apie pasaulio atmintyje esančias istorijas, kurias (pri)dengia užmarštis.
Dvejeto simbolis
Vizualinė švara ir koncepcijos išgryninimas neverčia žiūrovo „šokinėti“ nuo vienos minties, būsenos ar jausmo į kitą.
Karinos Paulus (Estija) kuruojama paroda – projekto, kurio pirmoji dalis pristatyta Tartu menininkų namuose, tęsinys. Tarsi antroji dalis, pasipildžiusi keletu naujų eksponatų. Skaičius du, kurio simbolinė reikšmė siejasi su partneryste ir pusiausvyra, parodos kontekste tampa svarbus: ekspozicijoje susiduria dviejų menininkių, atstovaujančių dviem skirtingoms šalims, kūryba.
Instaliacijose, video kūrinyje J. Pociūtė tyrinėja praeities liekanas, kuriose užfiksuota išnykusios gamtos ar kultūros istorija.
„Ji kuria kerinčias kapsules, kuriose saugo istorijas ir materijas. O galbūt tai ateičiai užkonservuoti artefaktai? Instaliacijose menininkė jungia skirtingas medžiagas, kad pabrėžtų santykį tarp svarbiausių egzistencinių klausimų: būties ir nebūties; platoniškų tiesos ir iliuzijos tyrimų“, – rašoma parodos anotacijoje.
T. Sarapu instaliacijoje „Kupetos“ konstruoja uždengtas veidrodžių struktūras, kurios primena archajiškus medinius šieno kupetų stovus. Jie pastaraisiais dešimtmečiais iš tradicinio Estijos kraštovaizdžio sparčiai nyksta. „Dabar tai labiau primena saulės baterijas, kurios šiuo metu laukuose pakeitė šieno kupetas. Menininkės instaliacija „Darbo vietos“, su išgraviruotu stiklu, primena ekranus, padengtus pėdsakais ir pirštų atspaudais, kuriuos visada paliekame, norime to ar ne“, – sakoma anotacijoje.
Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Paroda tarsi turėtų suskilti į dvi dalis, nes J. Pociūtė idėjas išreiškia panaudodama elementus iš natūralios aplinkos, nenutolsta nuo gamtos, bet jos detales instaliuoja jai nesavoje galerijos erdvėje taip, kad atsiradęs neatitikimas tarp kūrinio ir erdvės kurtų savitą estetiką. J. Pociūtės instaliacijos vizualiai tarsi „atplyšta“ nuo galerijos erdvės ir skirtingų formų atplaišos išsibarsto sukurdamos scenografiją žiūrovo (minčių) pasivaikščiojimui.
T. Sarapu kūrinių estetika yra visiškai kitokia. Menininkės instaliacijos primena griežtos, tvarkingos, architektūriškos formos objektus ar konstrukcijas, kurios harmoningai rezonuoja su balto kubo galerijos erdve. Lakoniškos formos ir tvarkingas jų ritmas, monotoniškos monochromatinės spalvos, iš kasdienės aplinkos pasiskolinti daiktai ir formos paskatina žiūrovą nenuklysti į abstrakčius pamąstymus. Instaliacijose svarbus elementas yra veidrodžiai, kuriuose atsispindi ne kita (kitokia) tikrovė, o dabartis – žiūrovo žvilgsnis, mintys, pojūčiai – kuri, paradoksalu, čia pat virsta praeitimi žiūrovui žengiant nuo vieno kūrinio prie kito.
Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Tačiau vizualūs skirtumai, kurie tarsi turėtų ekspoziciją padalyti į dvi dalis, pasitraukia į tolimą planą, užleisdami vietą kūrinius vienus prie kitų priartinančiam menininkių mąstymo būdui.
Nei J. Pociūtės, nei T. Sarapu ekspozicijoje nėra ne vietoje atsiradusio, abejones keliančio ar nereikalingo elemento. Jokios netvarkos. Vizualinė švara ir koncepcijos išgryninimas neverčia žiūrovo „šokinėti“ iš vienos minties, būsenos ar jausmo į kitą. Jis turi erdvės būti ir (at)rasti, kokias istorijas, esančias jo atmintyje, atgaivina eksponuojamos instaliacijos, kurios iš jų apsitraukusios dulkėmis, kurios – fragmentiškos, nes sueižėjo paveiktos užmaršties.
Iš dulkės į dulkę
Žiūrovas, abiejų menininkių kūriniuose, yra, viena vertus, stebėtojas, kita vertus – dalyvis, nes erdvėje vaikštanti jo figūra tiesiogiai atsispindi darbų paviršiuose ar praslenka jais. Todėl žvelgdamas į kūrinius jis pastebi ir save. Galbūt kitokį – atsiskyrusį nuo kasdienybės, buities, šiek tiek vienišesnį, pasilikusį su savo mintimis. Nenoromis tai skatina susimąstyti apie savo paties laikinumą.
Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Šalia vykstantis karas, kuris, atrodė, XXI a. yra neįmanomas, primena skaudžiai suskambančius Biblijos žodžius: „Iš dulkės kilai, dulke pavirsi.“ Šis suvokimas sugrąžina ant žemės ir suteikia prasmės ir svorio kiekvienam žingsniui ja. Yra tik dabartis. Bet ji, kaip ir atspindys menininkių kūriniuose, sava ir artima vieną akimirką, kitą – jau tapusi istorija, gaubiama užmaršties dulkių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...
-
Kultūros ir sporto renginiai gruodžio 23–29 d.
Gruodžio 23 d. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia: 18–20 val. „Kūčios ir tradicijos: papročių seminaras“ (su registracija, iki 15 žmonių). Registracija. Gruodžio 24 d. Tado Ivanausko Obelynės sod...
-
A. Keliuotytė: gyvenimas nėra lygtis, kurią gali išspręsti2
Išgirdus Keliuočių pavardę prieš akis iškyla šviesuoliai, palikę gilų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Šį kartą kalbėjomės su šiemet jubiliejų atšventusia Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT...
-
Žiemos šventės: iliuzijų anatomija pagal A. Vaitkūnienę3
Užklydusiam į parodą iš pirmo žvilgsnio ji pasirodys jauki, šviesi, kalbanti apie linksmą švenčių laikotarpį, tačiau nesileiskite menininkės būti apgauti. Ausis užbūrus Mariah Carey dainai „All I Want for Christmas Is Yo...
-
NKDT 104-ąjį gimtadienį vainikavo „Auksinių teatro rūtos šakelių“ apdovanojimai ir koncertas1
Gruodžio 19 dieną Nacionalinis Kauno dramos teatras paminėjo sukaktį – 104-ajį gimtadienį, į šventinį renginį sukviesdamas teatro darbuotojus, partnerius bei bičiulius. ...
-
Dainius Bervingis: užsidedi ledo, susileidi vaistų – ir į sceną6
Su Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) aktoriumi, choreografu Dainiumi Bervingiu susitinkame teatre. Sužinojęs, kad kalbėsime sveikatos tema, vyras šypsosi ir rodo į dešinės kojos kelį – pasirodo, laukia vizitas pas traumatolog...
-
„90's Disco Fest“ paskelbė naują 2025-ųjų datą ir atlikėjus
„Žalgirio“ arena ir „Legends concerts Europe“ renginių organizatorius 2025-aisiais surengs vienintelę ir didžiausią 90-ųjų diskoteką Baltijos šalyse „90‘s DISCO FEST“. 90-ųjų festivalis „90&lsquo...
-
Kauno muzikiniame teatre įspūdingą eglutę kūrusi Šmidtienė: drugelis – tarsi rojaus nuojauta14
Laikas iki jaukiausių metų švenčių sparčiai tirpsta. Kiekviename žingsnyje jau galime pajausti kalėdinę nuotaiką. Kauno valstybinis muzikinis teatras taip pat pasiruošė ir nekantraudamas šį magišką jausmą perteikia savo...
-
Kultūros ir sporto renginiai gruodžio 16–22 d.
Gruodžio 16 d. Ežerėlio kultūros centro salė: 14 val. Kauno „Vyturio“ gimnazijos jaunių choro koncertas „Skambantis adventas“. Gruodžio 17 d. Rokų laisvalaikio salė: 15 val. Mažylių kinas „Mergaitė su degtukais&ld...
-
Išskirtiniai Vilniaus miesto ansamblio NIKO 2024-ieji ir paskutinysis šių metų koncertas Kaune
Šiemet Vilniaus miesto ansamblis NIKO savo biografiją papildė ne vienu reikšmingu įrašu. Jau beveik du dešimtmečius Europoje koncertuojantis ansamblis 2024-aisiais pasirodė ir didžiosiose Europos scenose. C...