- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
-
Kauno kultūros centre „Girstutis“ – absurdiškai komiškas spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“
Balandžio 13 d. 18 val. Kauno kultūros centre „Girstutis“ žiūrovai turės galimybę išvysti dviem „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuotą (videografijos/šviesų dizaino ir dramaturgijos kategorijose) teatro ir kino sintezę „Scilė nori būti žmogumi“ (rež. Gabrielė Tuminaitė) pagal menininkės, rašytojos Paulinos Pukytės pjesę „Kalno poza“ iš knygos „Lubinas ir seradėlė“.
Absurdiškai komiškas, žaismingas ir vizualiai turtingas spektaklis išsiskiria meistrišku aktorių ansambliu, kurį sudaro: Eglė Mikulionytė, Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys, Vaidotas Martinaitis, Agnė Šataitė, Rasa Jakučionytė, Tomas Kliukas ir Edmundas Mikulskis. Vienos dalies absurdo komedijoje, pasitelkiant absurdą ir satyrą, kalbama apie žmonių tarpusavio santykius kaip „smegenų vienas kitam plovimą“. Šiuolaikiška postmodernia kalba kritikuojami ribojantys, lyčių nelygybę ir kitas „tradicijas“ palaikantys stereotipai bei moters (ypač moters kūrėjos) situacija patriarchaliniame pasaulyje. Pjesės veikėjai – tai gerai žinomi antikos personažai, su visu savo kultūriniu bagažu atsidūrę kitame, sau neįprastame kontekste.
Scilė, iš mito apie laivus skandinančias pabaisas Scilę ir Charibdę, jaučiasi įstrigusi toje savo „kalno pozoje“. Ji nebenori būti nejudanti uola, turinti tik tą vieną funkciją, nors ir galingą. Scilė nori būti žmogumi (aliuzija į Lietuvos kino klasika tapusio filmo „Adomas nori būti žmogumi“ pavadinimą). Bet ką reiškia būti žmogumi? Ko reikia, norint juo tapti? Kuo rizikuoji? Scilė pradeda tradiciškai – nuo apsilankymo pas „koučerę“ (gyvenimo mokytoją) Kirkę. Gyventi dar pamoko ir pro šalį keliaujantis Odisėjas, ir „pasakorius“ Homeras. Bet ar Scilei, įkūnijančiai ir kitas moteris-mitus, to pakaks?
Režisierė G. Tuminaitė, dar karantino metu į pagalbą pasikvietusi videomenininkę Anetą Bublytę ir operatorių Eitvydą Doškų, P. Pukytės pjesei pritaikė kino kalbą ir ėmėsi tyrinėti teatro ir kino panašumus bei skirtumus, eksperimentuoti su jų sintezės galimybėmis. Pasak G. Tuminaitės, P. Pukytės tekstai yra labai konceptualūs, jiems atskleisti ypač tinka būtent tokia – hibridinė – teatro forma. „Ši feministinė absurdo pjesė, kaip ir būdinga autorei, – netradicinė, itin išskirtinė savo forma, pilna įvairių kultūrinių nuorodų, tad dirbant su šia medžiaga reikia gerokai pasukti galvą“, – sako G. Tuminaitė.
Pagrindinius vaidmenis kuriančios E. Latėnaitė ir E. Mikulionytė, paklaustos ką joms reiškia jų įkūnijami personažai spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“, atsako: „Mano personažas – Scilė – įkūnija bet kokios lyties ir amžiaus dabartinį žmogų, bandantį susigaudyti savyje ir pasaulyje. Besikeičiant kultūros ir socialiniam pasaulėvaizdžiui, meno ir kūrėjų vertinimo kriterijams, Scilė mėgina ieškoti to, ką vertina kiti (nusipelnę autoritetai, gyvenimo mokytojai ir guru), – aistringai mėgina tapti tuo, kas nėra, kol galop ima suvokti, kad kitu tapti jai neįmanoma, o gal net ir nereikia, kad vienintelis, kuo jai reikėtų pabandyti būti, – tai savimi“, – sako aktorė E. Latėnaitė. „Mano personažas Kirkė – pseudo menininkė iš „rašytojų sąjungos“ ar iš baro „Suokalbis“. Aišku... su gerai „nučiuožusiu stogu“, o tai jau įdomu“, – atsako aktorė E. Mikulionytė.
Spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“ labai svarbi žmonių aplinka (jos reakcija, komentarai), mat ir visas pjesės tekstas konstruojamas iš mūsų kalbos „šiukšlyno“. Aplinkinių komentarai ir nuomonių lavina užgožia kuriančiąją jėgą ir poetinę raišką, grasinasi ją paskandinti, vulgarizuoti. Tad čia keliamas klausimas: ar lengva ir ar apskritai įmanoma tokioje aplinkoje ne tik kurti, bet ir išlikti, būti žmogumi? Ar to tikėjosi Scilė, iš uolos-pabaisos tapdama žmogumi-poete?
Savo režisūriniame darbe G. Tuminaitė įkvėpimo semiasi iš septintajame–aštuntajame dešimtmetyje Amerikoje gimusio performing for camera žanro ir „vintažinių“ televizijos spektaklių, o taip ir film noir estetikos, kurią ji bando pritaikyti scenoje. Taip išryškinama ir laiko – visa ko keitimosi ir visa ko pasikartojimo tema, o taip pat ir perspektyvos, žiūros taško svarbos klausimas. Tie patys personažai, pasirodantys scenoje gyvai, sąveikauja su savimi pačiais filme (su savo praeitimi ar su savęs įsivaizdavimu?). Bet scenoje jie jau kitokie, labai pasikeitę. O gal tik mano, kad pasikeitę, o iš tiesų išlikę iš esmės tokie patys? Vaizdas tampa apokaliptiškas, pranašiškas, o gal įspėjantis. O gal mums tik taip atrodo? Kur yra realybė – čia ar ten?
Spektaklio kūrybinė komanda: pjesės autorė ir dramaturgė – P. Pukytė, režisierė – G. Tuminaitė, scenografijos autorius – Aistis Kavaliauskas, kostiumų dailininkai – Deividas Katkus, Sidas Martinavičius, šviesų dailininkas – Mykolas Olšauskas, garso režisierė – Kristina Juškevičiūtė, grimo dailininkai – Dalia Žakytė-Bučienė, S. Martinavičius, režisierės padėjėja – Jūratė Mikaliūnienė. Vaidina: E. Mikulionytė, E. Latėnaitė, Arvydas Dapšys, Vaidotas Martinaitis, Agnė Šataitė, Rasa Jakučionytė, Tomas Kliukas, Edmundas Mikulskis, Jūratė Brogaitė, Darius Bražiūnas.
Žiūrovai Vilniaus mažojo teatro spektaklį „Scilė nori būti žmogumi“ kviečiami išvysti balandžio 13 d. 18 val. Kauno kultūros centre „Girstutis“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...
-
Kultūros ir sporto renginiai gruodžio 23–29 d.
Gruodžio 23 d. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia: 18–20 val. „Kūčios ir tradicijos: papročių seminaras“ (su registracija, iki 15 žmonių). Registracija. Gruodžio 24 d. Tado Ivanausko Obelynės sod...
-
A. Keliuotytė: gyvenimas nėra lygtis, kurią gali išspręsti2
Išgirdus Keliuočių pavardę prieš akis iškyla šviesuoliai, palikę gilų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Šį kartą kalbėjomės su šiemet jubiliejų atšventusia Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT...
-
Žiemos šventės: iliuzijų anatomija pagal A. Vaitkūnienę3
Užklydusiam į parodą iš pirmo žvilgsnio ji pasirodys jauki, šviesi, kalbanti apie linksmą švenčių laikotarpį, tačiau nesileiskite menininkės būti apgauti. Ausis užbūrus Mariah Carey dainai „All I Want for Christmas Is Yo...
-
NKDT 104-ąjį gimtadienį vainikavo „Auksinių teatro rūtos šakelių“ apdovanojimai ir koncertas1
Gruodžio 19 dieną Nacionalinis Kauno dramos teatras paminėjo sukaktį – 104-ajį gimtadienį, į šventinį renginį sukviesdamas teatro darbuotojus, partnerius bei bičiulius. ...
-
Dainius Bervingis: užsidedi ledo, susileidi vaistų – ir į sceną6
Su Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) aktoriumi, choreografu Dainiumi Bervingiu susitinkame teatre. Sužinojęs, kad kalbėsime sveikatos tema, vyras šypsosi ir rodo į dešinės kojos kelį – pasirodo, laukia vizitas pas traumatolog...
-
„90's Disco Fest“ paskelbė naują 2025-ųjų datą ir atlikėjus
„Žalgirio“ arena ir „Legends concerts Europe“ renginių organizatorius 2025-aisiais surengs vienintelę ir didžiausią 90-ųjų diskoteką Baltijos šalyse „90‘s DISCO FEST“. 90-ųjų festivalis „90&lsquo...
-
Kauno muzikiniame teatre įspūdingą eglutę kūrusi Šmidtienė: drugelis – tarsi rojaus nuojauta14
Laikas iki jaukiausių metų švenčių sparčiai tirpsta. Kiekviename žingsnyje jau galime pajausti kalėdinę nuotaiką. Kauno valstybinis muzikinis teatras taip pat pasiruošė ir nekantraudamas šį magišką jausmą perteikia savo...
-
Kultūros ir sporto renginiai gruodžio 16–22 d.
Gruodžio 16 d. Ežerėlio kultūros centro salė: 14 val. Kauno „Vyturio“ gimnazijos jaunių choro koncertas „Skambantis adventas“. Gruodžio 17 d. Rokų laisvalaikio salė: 15 val. Mažylių kinas „Mergaitė su degtukais&ld...
-
Išskirtiniai Vilniaus miesto ansamblio NIKO 2024-ieji ir paskutinysis šių metų koncertas Kaune
Šiemet Vilniaus miesto ansamblis NIKO savo biografiją papildė ne vienu reikšmingu įrašu. Jau beveik du dešimtmečius Europoje koncertuojantis ansamblis 2024-aisiais pasirodė ir didžiosiose Europos scenose. C...