Lvovas, vienas gražiausių Ukrainos ir visos Rytų Europos miestas, savo architektūra primenantis Vilnių. 1256 m. įkurtą Lvovą su Lietuva sieja ne tik vizualumas: XV a. jį valdė Gedimino sūnus Liubartas. Ukrainai 1991 m. tapus nepriklausoma valstybe, Lvove įsteigta lietuvių draugija "Medeina", lituanistinė sekmadieninė mokykla, įsteigtas lietuvių ir ukrainiečių labdaros fondas "LiUk", vykdantis aktyvią lietuvišką kultūrinę ir politinę veiklą. Nuo 2000 m. Lvove veikia Lietuvos garbės konsulatas. 2002 m. Lvovo mieste ir Lvovo srityje gyveno apie 400 lietuvių.

Sudainavę sutartinę kauniečiai forumo dalyvius pakvietė paskanauti lietuvių kulinarinio paveldo patiekalų.

Į festivalį kauniečiai vyko Lvovo lietuvių draugijos "Medeina" pirmininko Vytauto Naruševičiaus ir lietuviškos mokyklėlės vadovės mokytojos Marinos Trocenko-Renkės bei Lvovo savivaldybės Ignato Chodkevičiaus kultūros centro vadovės Lidijos Plachtij kvietimu. Iškilmingu koncertu Ignato Chodkevičiaus rūmuose atidarytas festivalis jau antrąją dieną pakvietė į Lvovo tautų liaudies šokių mokymus, Ukrainos liaudies instrumentus pristatė ir į bendrą orkestrą visus subūrė Europos folkloristų sąjungos narys, UNESCO Ukrainos skyriaus tarybos narys dr. Liubomiras Kušlikas. Lietuvių folkloro savastį pristatė muzikologė, Kauno tautinės kultūros centro mokytoja, vaikų folkloro ansamblio "Dailingė" vadovė Birutė Nemčinskienė. Gražus sutapimas: Lvove tomis dienomis vyko knygų mugė, kurioje savo kūrybą pristatė ir Lietuvos rašytojai, poetai bei vertėjai.

"Liktužė" nepraleido ir Ukrainos tautų forumo, kuriame dalyvavo įvairių šalių diplomatijos atstovai, tautinių bendrijų vadovai, Lvovo srities administracijos atstovai. Sudainavę sutartinę kauniečiai forumo dalyvius pakvietė paskanauti lietuvių kulinarinio paveldo patiekalų. Netrukus "Liktužė" kartu su vietos lietuviais išskleidę Lietuvos ir istorinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavas, pasipuošę lietuviškais tautiniais drabužiais, šiltai sveikinami lvoviečių patraukė istorinio Lvovo operos ir baleto teatro, kuriame buvo pastatytos Rusijos caro uždraustos pirmosios lietuviškos operos: H.Jareckio "Mindaugas, Lietuvos karalius" (1880 m.), S.Lazzari "Le Sauteriot", V.Gavronskio "Pajauta". Čia, netoli įspūdingo Lietuvos Vyčiu papuošto paminklo Adomui Mickevičiui, buvo pastatyta festivalio "Ornamenty Fest" scena.

Tautų festivalyje pasirodė daugiau nei 20 tautų kolektyvų. Sudainavę lietuvių liaudies dainą, sušokę keletą liaudies šokių kauniečiai publiką pakerėjo ukrainietišku romansu "Kary oči". Baigiamasis viešnagės Lvove akcentas – kartu su Lvovo lietuvių draugijos "Medeina" nariais atliekamos lietuviškos dainos.