- Jolanta Garnytė-Jadkauskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atpildas: už atsidavimą savo profesijai aktorė apdovanota žiūrovų meile ir kritikų įvertinimais.
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
-
Aktorė L. Rukšnaitytė-Ramanauskienė: esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje
Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Liucija Rukšnaitytė-Ramanauskienė gruodžio 13-ąją, šv. Liucijos dieną, pasitinka gražų gyvenimo jubiliejų. Šie metai jai ypatingi ir tuo, kad teatre jau 45-ąjį sezoną veria vaidmenų vėrinį: mažesnių ir didesnių, priverčiančių apsipilti juoko ašaromis ar permąstyti gyvenimo vertybes, pamatyti, atrodytų, nereikšmingų smulkmenų.
Nesuklysime sakydami, kad šiandien aktorę L. Rukšnaitytę-Ramanauskienę žiūrovai tapatina su jos heroje Julija iš spektaklio „Kai mes būsim jauni“, o šios įžvalgos apie cukinijų ir laimės ryšį jau yra tapęs iš lūpų į lūpas sklindančiu folkloru.
Link žvaigždžių
Tauragėje gimusi, su mama ir seneliais nedideliame namelyje augusi Liucija savo vaikystę prisimena šviesiai: ji augo apsupta rūpesčiu, meile ir malda. Romantiškos prigimties mergaitė nuo mažų dienų jautė meilę poezijai, vaidino dramos būrelyje. Jo vadovė Dalia Ramanauskaitė subrandino ne vieną teatro padangėje žinomą talentą.
L. Rukšnaitytė 1973 m. įstojo į Šiaulių dramos teatro studiją, vadovaujamą režisieriaus Jono Vaitkaus, ir netgi vaidino teatro spektakliuose. 1975-aisiais sukaupusi drąsą išvyko studijuoti aktorinio meistriškumo į Sankt Peterburgo valstybinį teatro, muzikos ir kinematografijos institutą.
1979 m. diplomuota jauna aktorė įsiliejo į Kauno dramos teatro trupę. Čia sutiko savo gyvenimo žmogų – sutuoktinį aktorių Dalių Ramanauską, susilaukė trijų sūnų ir jau 45 metus koja kojon žingsniuoja gyvenimo keliu. Visą laiką, neapleisdama šeimos ir savo profesijos, kūrė su režisieriais Gyčiu Padegimu, Jonu Vaitkumi, Nerimi Karpuškaite, Gintaru Varnu, Agniumi Jankevičiumi, Aleksandru Špilevojumi ir kt. Už sukurtus vaidmenis yra apdovanota „Fortūnos“ prizu, Juozo Vileišio medaliu ir „Auksiniu scenos kryžiumi“, kurį pelnė kartu su kolegėmis Jūrate Onaityte, Inesa Paliulyte ir Vilija Grigaityte už spektaklį „Kai mes būsim jauni“ (režisierius A. Špilevojus, dramaturgė Daiva Čepauskaitė).
L. Rukšnaitytės-Ramanauskienės asmeninio, NKDT archyvų nuotr.
Pasiruošimas vaidmeniui
Pokalbį su aktore norisi pradėti nuo legendinio spektaklio „Kai mes būsim jauni“, kuris toks populiarus, kad rodomas kartais net po keturis kartus per savaitę, o žiūrovų antplūdis tik didėja – kai kurie žiūri jį ir ne vieną kartą.
„Ar po tokios sėkmės eidama vaidinti jaučiate atsipalaidavimą, ar, priešingai, slegia atsakomybė?“ – paklausiu. „Tikrų tikriausią atsakomybę, – atsako aktorė. – Dar iš vakaro į rankinę susidedu spektakliui reikalingas smulkmenas. Laukiu šio spektaklio virpėdama visa savo esybe. Išaušus dienai, nuo puodelio rytinės kavos, jau esu su savo Julija. Nesinori užsiimti namų ruoša, eiti į parduotuves, susitikti su draugėmis. Oi ne, nes vakare spektaklis. Diena bėga žvilgčiojant į laikrodį. Ateinu į teatrą keliomis valandomis anksčiau. Nežinau, koks tą vakarą bus spektaklis, koks užsimegs ryšys su žiūrovais, bet tikiu, kad viskas bus gerai.“
Svarbu kūryboje nesusireikšminti, nepaisant to, kad kuriame reikšmingus vaidmenis.
Aktorė, scenoje bendradarbiavusi su kolegomis Algimantu Masiuliu, Danute Juronyte, Gražina Balandyte, Birute Raubaite, Vytautu Grigoliu, Rūta Staliliūnaite ir kitais jau šviesaus atminimo kūrėjais, išlaikė didelę pagarbą profesijai, scenai ir žiūrovams.
„Svarbu kūryboje nesusireikšminti, nepaisant, kad kuriame reikšmingus vaidmenis. Mes visada esame tiesos ir tikrumo paieškos kelionėje, kurioje svarbios įvairiausios smulkmenos. Svarbiausi – mano kolegos aktoriai, pasiruošę pasidalyti kūrybos džiaugsmu ar liūdesiu su žiūrovais.“
Nuoširdumu žavinti aktorė sako norinti šiek tiek praskleisti šios nuostabios profesijos šydą. „Aktoriai yra labai pažeidžiami. Juos slegia netikrumas dėl rytdienos, neužimtumo spektaklyje. Kartais aplanko ir juoda neviltis. Ir man jaunystėje norėjosi sakyti: tikėkite manimi, aš noriu būti suprasta, įvertinta, prisijungti prie naujo spektaklio pastatymo. Giliai širdyje žinojau, kad rasčiau vietą, stalčiuką tame kūrybos procese. Tačiau, deja, pasirinkdavo ne mane. Gerai, kad pastaraisiais metais sulaukiau daug įdomių vaidmenų, kurie džiugina ir žiūrovus, ir mane“, – atvirauja menininkė.
L. Rukšnaitytės-Ramanauskienės asmeninio, NKDT archyvų nuotr.
Iš širdies gimę vaidmenys
Žavingoji Rena iš „Senelių namų“, Giedrė iš „Didžiojo geismo“, Augustė iš „Gintarinės vilos“, keistoji Tėvamotė iš „Kelionės į kambario vidų“, Solės močiutė iš spektaklio „Solė ir močiutės“ ir daugelis kitų – Liucijos kūrybos perliukai. Ryškiausias jų – Raskolnikovo motinos vaidmuo spektaklyje F. Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“, kurį režisavo Gintaras Varnas. Atrodytų, į jį sudėta visa motiniška širdis ir dar daugiau.
„Tai vienas iš kertinių mano kūrybos patirčiai padovanotų vaidmenų. Tai motinystės visapusiškumas ir skausme, ir džiaugsme, viltyje ir mirtyje. Ir šiandien, praėjus tiek metų, sutinku žiūrovų, kurie dėkoja už tą patirtą jausmą, vykstant motinos ir sūnaus atsisveikinimui. Tai kūrybos prasmė. Atverti žiūrovų jausmus, mąstymą, būties įprasminimą“, – sako aktorė.
Kūrybinė bendrystė su režisieriumi G. Varnu prasidėjo dar H. Ibseno spektaklyje „Heda Gabler“ – Liucija, grįžusi po trečiojo sūnaus auginimo atostogų, prie kūrybinės komandos prisijungė likus nebedaug laiko iki premjeros. Kad ir išalkusi kūrybos, neforsuodama išjautė savo kuriamos tarnaitės Bertės eiseną, vidinę būseną.
Aktorė itin gyvai prisimena šį epizodą: „Tai buvo nuostabus, palaimintas laikas, susikalbėjimas, pajautimas, ko tikisi režisierius, ko reikia vaidmeniui, spektakliui. Įvyko abipusė žmogiška pažintis. Ačiū likimui už tą laiką.“
Vėliau įvyko ir daugiau susitikimų su režisieriumi G. Varnu. Aktorė sukūrė vaidmenis spektakliuose: J. Sobolio „Getas“, „Sombras“ pagal L. Pirrandelo ir F. Garcią Lorką, o naujausiame režisieriaus kūrinyje „Kartoteka“ žaismingai įkūnija Stambios moters personažą ir kt.
Spalvos: kiekvienam vaidmeniui aktorė atiduoda dalelę savęs. / L. Rukšnaitytės-Ramanauskienės asmeninio, NKDT archyvų nuotr.
Šeima kaip užuovėja
Premjera – ypatingas laikas aktoriui, ypač kai tarp žiūrovų – šeima. Liucijos šeima – meno žmonės. Vyras Dalius – buvęs teatro aktorius, dabar dokumentinių filmų kūrėjas. Sūnus Povilas ir marti Rosanda – tapytojai.
Sūnus Simonas irgi prijaučia menui. Gimsta išvada, kad ir spektaklio aptarimai yra išsamūs, gilūs? Aktorė pasakoja: „Taip, premjeros yra ypatingas laikas. Tai ilgų distancijų maratono užbaigimo laikas. Taškas, o gal kūrybos darbų pabaigos pradžia? Šeima mano kūrybos procese yra labai svarbi. Vyras, sūnūs mano, kaip aktorės, biografijai suteikia tik pilnatvę. Tyla tyloje. Mėgstu tą jauseną. Mano šeima, mano mylimieji – mano užuovėja. Vyras, sūnūs, puikios marčios ir anūkai. Tai mano pamatas. Jie yra inkarai, kurie įžemina, sutvirtina. Kas aš be jų būčiau? Būti žmona, mama, močiute yra misija. Tai kasdienybės džiaugsmai ir rūpesčiai. Dabar lengviau – užaugo vaikai. Atsakomybė perduota jiems. Anūkės, anūkas – džiaugsmas ir laukimas dažnesnių susitikimų. Mes šeimoje vieni kitus palaikome, padrąsiname, teikiame vilties iškilus sunkumų. Džiaugiamės kasdieniais pasiekimais, žinome, kuo kas užsiėmęs. „Mano kasdienybė yra amžinybė“, – taip sako mano kuriama Julija iš spektaklio „Kai mes būsim jauni“.
Galiu likimui padėkoti už viską, kas buvo ir bus. Visi režisieriai, dramaturgai, pjesės, vaidmenys, sutiktas kūrybinis kolektyvas – viskas taip turėjo būti.
Žydintis vėlyvis
Ruošdamasi interviu su aktore, perskaičiau prieš keletą dešimtmečių šviesaus atminimo aktoriaus Antano Žeko taip pat Liucijos jubiliejui skirtą tekstą. Jis aktorę palygino su rudenine gėle – vėlyviu. Šis palyginimas išplaukė iš pastebėjimo, kad pripažinimas ją aplankė vėlesniame amžiuje. Išties, aktorių moterų dalia nelengva – pjesėse yra mažiau vaidmenų moterims, vyresniame amžiuje jų sulaukti nelengva. Tačiau Liucija žydi kaip tas vėlyvis.
Pašnekovė pasidalija savo išmintimi: „Visi metų laikai yra būtini, viskas turi prasmę: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Mes laimingi, kad turime keturis metų laikus. Mano aktorinis ir kūrybos kelias išties yra vingiuotas kaip ir miško keliukas: ėjimas į kalniuką, nusileidimas ir vėl kopimas į viršų. Galiu likimui padėkoti už viską, kas buvo ir bus. Visi režisieriai, dramaturgai, pjesės, vaidmenys, sutiktas kūrybinis kolektyvas – viskas taip turėjo būti. Aišku, mes norime čia ir dabar sukurti tą stebuklingą vaidmenį, kurį sudarytų visos natos, skambančios kaip A. Vivaldi „Metų laikai“. Gerai, kad vėliau, sidabriniame amžiuje, aplankė kūrybinių darbų gausa. Aš jų labai ilgesingai laukiau ir, matyt, prisikviečiau. Tikiu, kad dar bus tų žiburėlių-vaidmenėlių, kurie ir mane, ir žiūrovą ir prajuokins, ir suteiks pamąstymų apie amžinybę. Prašau, kad angelai sargai visus mus saugiai apglėbtų savo ranka ir išmintimi.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai gruodžio 23–29 d.
Gruodžio 23 d. Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia: 18–20 val. „Kūčios ir tradicijos: papročių seminaras“ (su registracija, iki 15 žmonių). Registracija. Gruodžio 24 d. Tado Ivanausko Obelynės sod...
-
A. Keliuotytė: gyvenimas nėra lygtis, kurią gali išspręsti2
Išgirdus Keliuočių pavardę prieš akis iškyla šviesuoliai, palikę gilų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Šį kartą kalbėjomės su šiemet jubiliejų atšventusia Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT...
-
Žiemos šventės: iliuzijų anatomija pagal A. Vaitkūnienę3
Užklydusiam į parodą iš pirmo žvilgsnio ji pasirodys jauki, šviesi, kalbanti apie linksmą švenčių laikotarpį, tačiau nesileiskite menininkės būti apgauti. Ausis užbūrus Mariah Carey dainai „All I Want for Christmas Is Yo...
-
NKDT 104-ąjį gimtadienį vainikavo „Auksinių teatro rūtos šakelių“ apdovanojimai ir koncertas1
Gruodžio 19 dieną Nacionalinis Kauno dramos teatras paminėjo sukaktį – 104-ajį gimtadienį, į šventinį renginį sukviesdamas teatro darbuotojus, partnerius bei bičiulius. ...
-
Dainius Bervingis: užsidedi ledo, susileidi vaistų – ir į sceną1
Su Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) aktoriumi, choreografu Dainiumi Bervingiu susitinkame teatre. Sužinojęs, kad kalbėsime sveikatos tema, vyras šypsosi ir rodo į dešinės kojos kelį – pasirodo, laukia vizitas pas traumatolog...
-
„90's Disco Fest“ paskelbė naują 2025-ųjų datą ir atlikėjus
„Žalgirio“ arena ir „Legends concerts Europe“ renginių organizatorius 2025-aisiais surengs vienintelę ir didžiausią 90-ųjų diskoteką Baltijos šalyse „90‘s DISCO FEST“. 90-ųjų festivalis „90&lsquo...
-
Kauno muzikiniame teatre įspūdingą eglutę kūrusi Šmidtienė: drugelis – tarsi rojaus nuojauta14
Laikas iki jaukiausių metų švenčių sparčiai tirpsta. Kiekviename žingsnyje jau galime pajausti kalėdinę nuotaiką. Kauno valstybinis muzikinis teatras taip pat pasiruošė ir nekantraudamas šį magišką jausmą perteikia savo...
-
Kultūros ir sporto renginiai gruodžio 16–22 d.
Gruodžio 16 d. Ežerėlio kultūros centro salė: 14 val. Kauno „Vyturio“ gimnazijos jaunių choro koncertas „Skambantis adventas“. Gruodžio 17 d. Rokų laisvalaikio salė: 15 val. Mažylių kinas „Mergaitė su degtukais&ld...
-
Išskirtiniai Vilniaus miesto ansamblio NIKO 2024-ieji ir paskutinysis šių metų koncertas Kaune
Šiemet Vilniaus miesto ansamblis NIKO savo biografiją papildė ne vienu reikšmingu įrašu. Jau beveik du dešimtmečius Europoje koncertuojantis ansamblis 2024-aisiais pasirodė ir didžiosiose Europos scenose. C...
-
Unikalus ledo šou sausį Kaune – su gerai žinomais vedėjais12
Jau sausio 9 d. Kaune, „Žalgirio“ arenoje įvyks unikalus ledo šou „Stichijos“, kurį pristato praėjusį sausį Lietuvoje vykusio Europos dailiojo čiuožimo čempionato organizatorių komanda. ...