Ketvirtadienį raketa pakilo be jokių problemų ir netrukus iškėlė Europos Sąjungos (ES) programos „Copernicus“ Žemės stebėjimo palydovą „Sentinel-1C“.

Dviem dienoms atidėtas „Vega-C“ paleidimas yra labai svarbus Europos pastangoms tapti savarankiška kosmoso srityje.

Skelbiama, kad palydovas į orbitą iškeltas į maždaug 700 km aukštį. „Sentinel-1C“ rinks ir teiks duomenis, padedančius mokslininkams suprasti klimato kaitos poveikį planetai.

„Į orbitą iškeldama „Sentinel-1C“ EKA (Europos kosmoso agentūra) tęsia tvirtai Žemę saugančių „Sentinel“ palikimą ir parodo, kodėl Europai reikalingi užtikrinti skrydžiai: nes tai, ką siunčiame į kosmosą, teikia naudą Žemei, o viskas prasideda nuo paleidimo“, – pareiškime sakė EKA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris).

EKA pridūrė, kad palydovas teiks „didelės skiriamosios gebos radiolokacinius vaizdus, skirtus stebėti besikeičiančią Žemės aplinką“, ir suteiks „naujų galimybių aptikti ir stebėti jūrų eismą“.

Tai pirmasis lengvosios raketos paleidimas nuo 2022-ųjų gruodžio, kai per pirmąjį komercinį skrydį ji nepasiekė orbitos. Tuomet buvo prarasti du palydovai ir tai buvo dar vienas smūgis Europai, kuriai ir taip sunkiai sekasi rengti savo misijas į kosmosą.

Raketos paleidimas buvo sustabdytas dvejiems metams, kol buvo perprojektuota tam tikra variklio „Zefiro 40“ dalis.

Iš pradžių buvo numatyta, kad „Vega-C“ antradienį bus paleista iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje.

Startas buvo atidėtas vienai dienai, kad būtų galima atlikti papildomus patikrinimus, tačiau likus kelioms valandoms iki šio starto jis buvo atidėtas dar 24 valandoms „dėl mechaninės problemos, neleidžiančios nuimti „Vega-C“ mobiliojo paleidimo bokšto“, trečiadienį pranešime teigė Prancūzijos kosmoso agentūra CNES.

Galiausiai ketvirtadienį „Vega-C“ pakilo pagal planą 18 val. 20 min. vietos (23 val. 20 min. Lietuvos) laiku.

Nuo tada, kai 2022 metais Rusija dėl karo Ukrainoje atšaukė savo raketas, Europai sunkiai sekasi rasti būdą savarankiškoms misijoms į kosmosą.