Augintinis – ne vien pramoga

Katės yra individualistės, uždaresnio būdo nei šunys ir yra mažiau priklausomos nuo šeimininkų. Šios augintinės dažniausiai nesusiduria su liūdesiu ar nerimu, kai yra paliekamos vienos, nes jos mėgsta vienatvę.

„Kačių organizmui reikia daugiau miego – priklausomai nuo katės amžiaus – net 16–20 valandų“, – sako veterinarijos gydytojas Žygimantas Besakirskas.

Suaugusi katė tikrai per daug nesijaudins, kad jos šeimininkų nebus namuose visą darbo dieną. Šunys, priešingai, yra labiau prisirišę prie šeimininko, todėl linkę stresuoti likę vieni.

Kad šuo neliūdėtų, veterinarijos gydytojas rekomenduoja palikti pakankamai užsiėmimų – žaislų su skanėstais viduje, interaktyvių žaislų. Labai svarbu kokybiškai praleisti laiko su keturkoju, skirti pakankamai dėmesio, protinio ir fizinio krūvio.

Augintiniai – ne vien pramoga, bet ir atsakomybė, todėl svarbu keturkojams skirti nemažai savo laiko. Mainais jūs gaunate šuns meilę ir ištikimybę. Pasak veterinarijos gydytojo, tam, kad šuo neliūdėtų, kai šeimininkai nedirba, reikėtų skirti kiek įmanoma daugiau kokybiško laiko – tai ilgi pasivaikščiojimai, dresūros pamokos, naujų komandų mokymasis.

„Ne mažiau svarbu nuo pat mažens pratinti šunį prie ramybės laiko, buvimo vienumoje, tad įsigiję šuniuką ar norėdami pakeisti suaugusio šuns įpročius iš pradžių nusistatykite rutiną ir pabūkite atskirai kelias valandas per dieną, kai toks laikotarpis nebekels didelio streso ir išsiskyrimo nerimo, laiką ilginkite“, – sako Ž. Besakirskas.

Žygimantas Besakirskas. Asmeninio arch. nuotr.

Skirti dėmesio sugrįžus

Svarbu, kad šuo negalvotų, jog išeidami į darbą jūs jį norite nubausti, palikti.

„Pratinkitės prie buvimo atskirai kaip prie dienos rutinos, bet nepamirškite, kad grįžę turite skirti pakankamai dėmesio ir suteikti galimybę fiziškai išsikrauti, nes nuobodžiaujantis, turintis neišnaudotos energijos šuo tikrai nerimaus ir stresuodamas pridarys bėdų namuose, o kokybiškai praleidęs laiką, fiziškai išsikrovęs augintinis dienos metu jums išėjus į darbą ramiai ilsėsis“, – sako veterinarijos gydytojas.

Pastaruoju metu populiarėja ir nuotolinis bendravimas su augintiniais per specialias kameras ir programėles. Anot Ž. Besakirsko, toks bendravimo būdas skirtas labiau nerimaujančiam šeimininkui, o ne vienišam augintiniui.

„Jūsų šuo žymiai labiau įvertins jūsų pastangas, jei grįžę po darbų išvažiuosite į nedidelį žygį užmiestin ar išbandysite šunų sporto klubą, negu tada, kai skambinsite jam per pietų pertrauką“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Pratinkitės prie buvimo atskirai kaip prie dienos rutinos, bet nepamirškite, kad grįžę turite skirti pakankamai dėmesio.

Ar reikia kompaniono

Kaip ir žmonės, gyvūnai yra linkę socializuotis. Šeimininkai, kad likęs vienas namuose augintinis neliūdėtų, dažnai pagalvoja apie dar vieną augintinį. Pasak Ž. Besakirsko, sprendimas priimti į šeimą dar vieną tos pačios rūšies keturkojį yra labai sveikintinas.

„Į šį klausimą reikėtų pažiūrėti taip: ar teisinga, ar etiška laikyti namuose visiškai vieną konkrečios rūšies gyvūną, praktiškai be galimybės jam bendrauti su savo gentainiais, kurie geriausiai jį supranta, su kuriais jis galėtų bendrauti jam natūraliomis, savitomis bendravimo formomis, geriausiai suprasti kitus ir būti suprastam? Turbūt nelabai “, – sako veterinarijos gydytojas.

Antras augintinis yra didelis įsipareigojimas. Kartais namuose įpratęs karaliauti vienas, augintinis nepriims naujojo šeimos nario. „Svarbu, kad tarp jų nebūtų įtampos, nesutarimų“, – perspėja veterinarijos gydytojas.

„Tos pačios rūšies kompanionas jiems leidžia gyventi laimingesnį, kokybiškesnį socialinį gyvenimą, nes, deja, ne visada šeimininkai patenkina šį poreikį“, – teigia Ž. Besakirskas.

Stebėkite santykius

Paprasčiausias būdas išsiaiškinti, ar keturkojis priims naują šeimos narį, pasak veterinarijos gydytojo, leisti gyvūnams susipažinti ir pabendrauti prieš apsigyvenant drauge.

„Jei jau turite vieną augintinį ir svarstote apie antrą – niekada neįsipareigokite iš karto. Priimkite naują šeimos narį išbandymo laikotarpiu ir stebėkite augintinių santykius. Dažniausiai savaitės ar dviejų laikotarpiu aiškiai pamatysite, ar dviejų augintinių santykiai geri, sveiki, nekeliantys streso“, – sako Ž. Besakirskas.

Jei pastebite dažnus nesutarimus ar net fizinę skriaudą, veterinarijos gydytojas rekomenduoja išbandymo laikotarpį nutraukti ir leisti savo augintiniui atsigauti, tada galima pabandyti dar kartą. Šunys labiau linkę nerimauti likę namuose vieni, o turėdami draugą tikrai jausis ramiau, lengviau ištvers laiką namuose be šeimininkų.

Anot Ž. Besakirsko, kiekvienas atvejis individualus, tačiau aišku, kad gyvūnams reikia socializacijos, stimuliacijos ir kompaniono, su kuriuo galimas visiškas tarpusavio supratimas ir kokybiškas bendravimas, tad geriau rinktis du augintinius nei vieną, su sąlyga, kad jie nejaučia neapykantos vienas kitam, nekonfliktuoja ir nekuria įtampos namų aplinkoje.