- Jūratė Anilionytė,LTV naujienų agentūra
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skolos smaugia Lietuvos ūkininkus – Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos skolos siekia apie 300 mln. litų. Prekybininkai ir gamintojai pastebi, jog vieni ūkininkai iš tiesų neturi iš ko mokėti, o kiti nemato reikalo laikytis sutarčių. Ir kaltas esą ne tik blogas derlius, bet ir ūkininkų nemokėjimas skaičiuoti.
Ūkininkų skolos – ir už plėvelę, ir už kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančius traktorius. Kai kurie prekybininkai sako, esą pirmi metai, kai skolos tokios didelės – kai kuriems ūkininkai įsiskolinę apie 40 mln. litų.
„Ant mano stalo nuolat yra prašymų atidėti, nukelti, perkelti (mokėjimus) ir taip toliau. Bendradarbiaujam ir su bankais, kartu tariamės, kad kažkaip nežlugdyti, o ištempti“, – pasakoja bendrovės „Lytagra“ generalinis direktorius Adomas Balsys.
Trąšų gamintojai sako, kad irgi sėda kalbėtis su ūkininkais – šie jiems skolingi apie 100 mln. Lt. Tačiau neapsikentę piktybiškai nemokančiųjų kreipėsi į teismą.
„Skolų susigrąžinimas vyksta vangiai, mes gavom maždaug tik apie 50 proc. planuotų gauti lėšų. Spalio mėnesį irgi panašūs skaičiai bus. Deja, ne visur yra kaltas blogas derlius ir ne visais atvejais yra kalta gamta – paprasčiausiai sutartis sudarę ūkininkai nesistengia įvykdyti savo įsipareigojimų“, – tvirtina bendrovės „Agrochema“ generalinis direktorius Mindaugas Balkus.
Tikslių skaičių apie ūkininkų skolas nėra, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos ūkininkų skolos įmonėms – daugiau kaip 300 mln. litų. Negalinčiųjų susimokėti bus ir tarp grūdininkų, ir, pavyzdžiui, tarp pieno gamintojų. Esą kai kurie jau kreipėsi į Žemės ūkio rūmus, prašydami padėti susitarti su kreditoriais.
„Turime rajonų, ypatingai vakarinėje ir centrinėje Lietuvos dalyse, kur liks ir nenupjautų javų, ir derliai yra gerokai mažesni, ir derliaus kokybė yra prastesnė. Tokiems ūkininkams dėl finansinių srautų bus nemažų problemų. Aišku, reikia pripažinti, kad ir vadybiniai sugebėjimai ne visų ūkininkų yra vienodi“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas teigia, jog kai kuriuos ūkininkus žlugdo noras turėti kuo naujesnę techniką – esą daugiau nei keista, kai vos kelis šimtus hektarų turinčių ūkininkų kreditai siekia 3 mln. litų.
Prekybininkai ir gamintojai viliasi, kad dalį skolų ūkininkai padengs, kai jiems bus pradėtos mokėti tiesioginės išmokos. Tačiau beveik neabejojama, kad dalis skolų prispaustų ūkininkų savo veiklą nutrauks.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: degalų vidutinės kainos Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės
Vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Didžiausios „Achemos“ akcininkės atstovas: Laurinaičiui pirmumo teisė įsigyti akcijas netaikoma
Buvęs „Achemos grupės“ prezidentas Arūnas Laurinaitis ketvirtadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą, nes didžiausia koncerno akcininkė Lyda Lubienė nepaiso jo pirmumo teisės įsigyti kontrolinį bendrovės akcijų paketą. ...
-
Užimtumo tarnyba sugriežtino finansinės paramos teikimo sąlygas
Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad nuo sausio 28 d. įsigaliojo „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo“ pakeitimai kuriais patikslinti specialieji kriterijai, pagal kuriuos skiriamas finansavimas tarnybo...
-
Prezidentas Nausėda apie pensijų reformą: pats sistemos modelis – didelis žingsnis į priekį
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymai iš esmės keisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą yra „didelis žingsnis į priekį“, o vietoj valstybės įnašo siūloma gyv...
-
Gudaitis: tai yra laisvės nuo orių pensijų reforma
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant iš esmės keisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siūlomi pokyčiai yra radikalūs ir gri...
-
Įvardijo, kurių specialybių atstovai yra paklausiausi: jų siaubingai trūksta
Šiandieninėje darbo rinkoje situacija sparčiai kinta – tiek darbuotojų paklausa, tiek siūlomi atlyginimai ir darbo sąlygos. Apie šiuos pokyčius, taip pat apie tai, kokių kompetencijų šiuo metu reikalauja darbdaviai, plačiau ...
-
Pristatė akciją „Radarom“ ir gautą dovaną: čia yra ne geras, čia superinis daiktas
Įmonė „NT Service“ akcijai „Radarom“ padovanojo 50 komplektų antidronų „Sky Wiper Moto“. ...
-
Ruginienė: suprantu, kodėl pensijų fondams buvo sunku išgirsti šią žinutę
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia – jos pristatyti siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai sistemos nesugriautų. Politikės teigimu, gyventojai yra skatinami patys rinktis, kur ir kiek nori kaupti savo pensijai. ...
-
Prezidentas apie itin svarbų įvykį: galiu visus nuraminti
Prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad savaitgalį numatytas Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarų Europa įvyks sklandžiai, o gyventojai nepajus šio proceso. ...
-
Gynybą finansuoti nori limonadais?
Kas kelerius metus Lietuvoje svarstomas cukraus mokesčio įvedimas – šįkart gynybos finansavimui. Kaimyninės šalys Lenkija ir Latvija jau turi tokį mokestį. ...