- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didieji energetikos projektai sunkiai skinasi kelią ir dėl politikų trumparegiškumo, ir dėl valstietiško lietuvių mentaliteto. Šias priežastis LRT.lt tinklalapiui įvardija energetikos ekspertas Saulius Kutas ir dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Tuo metu energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius džiaugiasi, kad įgyvendinant didžiuosius energetikos projektus viskas vyksta pagal planą ir niekas nestringa.
Energetikos eksperto Sauliaus Kuto tvirtinimu, kiekvieną kartą pasikeitus valdančiajai partijai ir Vyriausybei peržiūrėjus energetikos projektus jie paprastai sugriaunami, o jų vietoje kuriami nauji. „Energetikoje taip neturėtų būti, nes šie projektai yra ilgalaikiai. Galbūt kurio nors mikrorajono šildymas galėtų būti įgyvendintas ir naudojamas vieną Seimo kadenciją, bet kiti energetikos projektai negali“, – sako S. Kutas.
Panašiai LRT.lt tinklalapiui kalba ir „Verslo žinių“ apžvalgininkas R. Staselis. Jo manymu, politikai nesugeba mąstyti toliaregiškai, kas bus po 20 metų. „Politikai, kitaip nei verslininkai, kurie jau yra išmokę mąstyti apie investicijų grąžą ir perspektyvą, galvoja ketverių metų kadencijai“, – priduria pašnekovas.
Priežasčių, kodėl šalyje sunkiai įgyvendinami didieji energetikos sprendimai, pasak R. Staselio, galima išskirti daugybę, tačiau viena itin svarbi – lietuvio mentalitetas.
„Jau miręs ekonomistas, akademikas Eduardas Vilkas yra pasakęs, kad, ko gero, valstietiškam lietuvio mentalitetui kai kurie projektai yra per dideli, nes mūsų rinkos ekonomika yra išėjusi iš vienkiemių. Sunkiai bendradarbiaujame, kiekvieną jungimąsi vertiname kaip svetimą aktą. Sovietiniais laikais buvo statomi didžiuliai objektai, tai jie buvo vertinami kaip Maskvos objektai“, – LRT.lt tinklalapiui sako R. Staselis.
R. Staselio teigimu, Lietuvoje trūksta patyrusių vadybininkų, kurie tokius objektus būtų įgyvendinę. „Ko gero yra tam tikra baimė. Pavyzdžiui, kai kalbama apie naują atominę elektrinę, tai visada sakoma: kam Lietuvai tiek elektros energijos, juk jai tiek nereikia. Visi sako, kad tai yra regioninis projektas, bet tame regione mes dar savęs neįsivaizduojame, ir mąstysenos problema yra viena iš pagrindinių“, – tikina R. Staselis.
Persilaužimo energetikoje, pasak S. Kuto, tikėtis verta , tačiau tam reikia politinių jėgų susitarimo. „Negalima suspėti įgyvendinti projektą per ketverius metus. Manau, kad susitarimas yra įmanomas, yra ir pavyzdžių, kai buvo susitarta ir laikomasi susitarimų svarbiais Lietuvai klausimais. Energetika taip pat yra svarbus klausimas, tiesa, kartais ji naudojama ne energetikos poreikiams, bet savo tikslams, pasirodymu ir noru sužibėti prieš visuomenę“, – LRT.lt priežastis vardija S. Kutas.
„Beveik visi valstybei svarbūs projektai stringa dėl politikų nenoro susitarti ar lobistų pastangų, kurie dažnai atstovauja kažkieno interesams. Tokį pasipriešinimą sutiko magistralės „Via Baltica“, elektros tilto į Lenkiją statyba. Jau trečia vyriausybė negali išjudinti regioninės atominės projekto Visagine. Vos tik pradėta ruoštis skalūnų paieškai, kaip mat atsirado piestu stojančių prieš“, – pranešama LRT televizijos laidoje „Savaitė“.
Tuo metu energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ramina, kad energetiniai projektai juda į priekį ir nemato jokių objektyvių priežasčių, kodėl turėtų būti kitaip.
„Nenorėčiau sutikti su kategorišku teiginiu, kad stringa visi didieji energetikos projektai. Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statyba – šie projektai įgyvendinami pagal mūsų numatytą planą. Dėl elektros jungčių LitPol Link ir NordBalt neturiu jokių abejonių – jos bus pastatytos“, – patikina J. Neverovičius.,
Pasak ministro, pirmas žingsnis jau žengtas dujų jungties su Lenkija statyboje – ši jungtis esą jau turi prioritetinio bendro projekto statusą, ir bus mėginama siekti finansavimo šiam projektui.
„Kalbant apie Visagino atominę elektrinę, tai reikia pripažinti, kad buvo surengtas referendumas, kuriam nebuvo deramai pasirengta. Manau, kad tai yra gera pamoka visiems, ir neturime tokių klaidų kartoti ateityje“, – LRT.lt tinklalapiui teigia J.Neverovičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT įspėja: Lenkijoje užfiksuotas ketvirtas Mėlynojo liežuvio ligos protrūkis
Lenkijoje užfiksuotas ketvirtas Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) protrūkis šiais metais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Šis mašalų platinamas virusas nustatytas vienai iš Warmińsko-Mazurskie re...
-
Hofmanas: pieno įstatymą kursime iš naujo įtraukiant visas jo gamybos grandinės dalis1
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo pataisų, ministras Ignas Hofmanas teigia, kad įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį norima įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak minis...
-
Paluckas išvyksta į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą1
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. ...
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai11
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų14
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...