- Vereta Rupeikaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl gilėjant ekonomikos krizei ir sparčiai augant nedarbui gatvėse nematyti daug badaujančių žmonių? Sociologai į šį klausimą atsakymą turi - vargstantiems savo vaikams ar vaikaičiams į pagalbą atskuba tėvai ir seneliai.
Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad Lietuvoje vis dar gajūs neformalūs socialiniai ryšiai: „Mes nagrinėjome, kodėl Lietuvoje, kai yra ekonominė krizė ir tiek bedarbių, nematyti daug badaujančių žmonių, į ligonines nepatenka išbadėjusių vaikų. Paaiškėjo, kad pas mus dar gajūs neformalūs socialiniai ryšiai. Ištiktiesiems finansinės bėdos padeda giminaičiai. Savo vaikus, anūkus iš paskutiniųjų remia net pensininkai, nors garsiai sakoma, kad jų pensijos mažos.“
R.Lazutka pastebi, kad pas mus tradicinės visuomenės likučių yra daugiau nei, pavyzdžiui, Vakaruose.
„Ten tėvų atsakomybės už suaugusius vaikus nebėra, visuomenė labiau individualizuota, vieni kitų pagalbos sulaukia rečiau“, - pasakojo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad per pastaruosius kelis metus žmonių ekonominė padėtis išties pasikeitė, ypač tam įtaką darė nedarbas, mažėjantys atlyginimai. Jei algos mažėjo 10 ar 20 proc., žmonės vis dar išgali įvykdyti įsipareigojimus bankams. Būsto paskolas daugiausia ėmė žmonės, kuriems negrėsė darbo praradimas, kurie buvo stipresni darbo rinkoje.
„Mūsų žmones gąsdina tai, kad būstų kainos labai nukrito. Nebeišgalint mokėti paskolos ir pardavus su paskola pirktą būstą ar namą, visiškai atsiskaityti su banku vis tiek nepavyktų. Todėl žmonės imasi visų įmanomų priemonių, kad taip neatsitiktų. Nemažai jaunų žmonių savo finansinę padėtį gerina išvykdami dirbti į užsienį“, - pakitusias gyvenimo sąlygas komentuoja sociologas.
Maždaug kas dešimtas namų ūkis turi būsto paskolą. Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. spalio 1 d. būsto paskolų portfelis šalies bankuose sudarė 20,5 mlrd. litų. Tai yra 1,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus.
Nemažai naujakurių, prieš kelerius metus šventusių įkurtuves nuosavame būste, šiandien už šį malonumą kloja didžiąją dalį pajamų.
Nors į banką atkulniavo ne vienas nebeįstengiantis susimokėti jam suskaičiuotos mėnesinės paskolos ir palūkanų grąžinimo įmokos, bankų atstovai tvirtina, kad dar niekas nėra iškraustytas į gatvę iš savo vienintelių namų. Tikinama, kad perimti įkeistą butą ar namą - pati kraštutinė banko taikoma priemonė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas: ieškosime priemonių skatinti sveiko maisto vartojimą
Vyriausybei programoje žadėjus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, o finansų ministrui kartojant, kad nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms, premjeras Gintautas Paluckas tikina...
-
Skvernelis: nekalbama apie lošimų reklamos ribojimų švelninimą – reikia įgyvendinti pažadus
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog neplanuojama atsisakyti ar sušvelnint nuo liepos įsigaliosiančių azartinių lošimų reklamos ribojimų. Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė tikina, jog norima aiškaus kompensavimo ...
-
Tučkė: Estijos pavyzdys – atlaisvinus kaupimą antroji pensijų pakopa nesugriuvo
Seimui teikiant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, politikai ir rinkos dalyviai turės labiau panagrinėti jų įtaką visai pensijų sistemai, sako premjero patarėjas Gediminas Černia...
-
Ekspertai: dėl nusilpusios Vokietijos pramonės išlošė Lietuvos verslininkai
Pramonės sektorius 2025-uosius metus pasitinka skirtingomis nuotaikomis. Ekspertų teigimu, Vokietijos ir visos euro zonos pramonei susiduriant su dideliais iššūkiais, Lietuvos pramonės rodikliai rodo augimo tendencijas. ...
-
Starkevičiaus pasiūlymas: įveiklinus valstybinę žemę, papildomai surinktume 3 milijardus eurų
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai siūlo surinkti papildomas lėšas gynybos reikmėms įveiklinus nenaudojamus valstybinės žemės plotus tiek miestuose, tiek regionuose. Išrinktasis pa...
-
Energetikos ministerija skirs 15 mln. eurų: kas gali pasinaudoti dotacijomis
Energetikos ministerija gyventojų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui planuoja skirti 15 mln. eurų. Tokias finansavimo sąlygas patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Kiaušinių kainų šokas: kiek jie kainuos per Velykas Lietuvoje?
Šiemet kiaušiniai Lietuvoje pabrango, parduotuvėse sunku rasti 10 vienetų pakuotę, kainuojančią mažiau nei du eurus. O už Atlanto dėl kiaušinių tikras šokas – nuo 2023 metų vidurio šio kasdienio produkto kaina...
-
Paskelbė, kada prasidės diskusijos apie maisto kainas
Pirmasis kainų stebėsena užsiimsiančios Maisto tarybos posėdis organizuojamas kitos savaitės penktadienį, vasario 21-ąją. ...
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...