- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Fizinių asmenų bankroto įstatymu Latvijoje galėtų pasinaudoti ir lietuviai
Kaimyninėje Latvijoje naujai priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu galėtų pasinaudoti ir lietuviai. Latvija leis skelbti bankrotą ir užsieniečiams.
Panorusiam bankrutuoti lietuviui nuvykus į Latviją reikės pusę metų mokėti mokesčius šioje šalyje. Tai reiškia, kad šioje šalyje reikėtų apsigyventi ir dirbti, rašo "Lietuvos rytas".
Buvęs Latvijos bankroto administratorių asociacijos vadovas, dabar konsultacijas bankroto klausimais teikiantis Janis Biržulis patvirtino, kad naujuoju įstatymu teoriškai galėtų pasinaudoti ir Lietuvos piliečiai.
Šią savaitę Latvijos Seimas atmetė šalies prezidento veto ir priėmė naują, žmonėms kur kas palankesnį Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Jis jau sulaukė bankų kritikos. Skelbti bankrotą latviai gali nuo 2008 metų.
Bankroto procedūra Latvijoje galės trukti iki 3,5 metų. Per šį laikotarpį žmogus turės pagal galimybes sumažinti savo skolas, taip pat būtų parduotas jo turtas.
Pradėti bankroto procedūras latviai galės, kai jų uždelstos skolos pasieks 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų) arba įrodys, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties jų skolos per ateinančius metus gali pasiekti 10 tūkst. latų (apie 50 tūkst. litų).
Žmogus skoloms grąžinti turės ne tiktai parduoti savo turtą, bet ir kas mėnesį skirti trečdalį savo pajamų. Pasibaigus bankroto procedūrai likusios skolos bus nurašytos.
Bankai skolas už įkeistą turtą galės atgauti pirmieji, tačiau Latvijoje bankrutuoti panorusiam žmogui nereikės gauti jų ir kitų kreditorių sutikimo. Kreditoriai galės teismui užprotestuoti bankroto planą, bet teismas skundą galės atmesti.
Lietuvos ūkio ministerija dar tik baigė rengti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą ir pradėjo jį derinti.
Ūkio ministerija siūlo pasirinkti vieną iš dviejų atvejų, kai Lietuvos gyventojas galėtų pradėti savo bankroto procedūrą: beviltiškos skolos pasiektų 12 minimalių mėnesio atlyginimų ribą (dabar - 9600 litų) arba jei žmogus ilgiau kaip pusę metų negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų. Tuomet dėl bankroto spręstų kreditoriai ir teismas.
Bankroto procedūra truktų iki 5 metų, o bankrutuoti būtų galima tik vieną kartą per dešimt metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Protestas prieš rusiško bale...
-
Koalicinės tarybos posėdis V...
-
Baltijos šalių energetinės ...
-
Konservatorių partijos pirmin...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Ursula von der Leyen susitiko ...
-
Valstybinio apdovanojimo įtei...
-
Europos moterų krepšinio če...
-
Konferencija „Kritinės ener...
-
Susitiko Lietuvos, Lenkijos, E...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginkloJungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metuSeimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasiSekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainasDėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruoštiSeimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programosRengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentasPasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasteriusKrašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: reikia liberalizuoti ginklų gamybą, keisti šių įmonių pavaldumąReikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...