Ventės rage ornitologai stebi tūkstančius varnėnų. O į žieduotojų rankas vis dar pakliūva tokie paukščiai, kurie pas mus dažniausiai matomi tik vasarą.
Ne vienas savaitgalį sode dirbęs daržininkas rado išmėtytų ant žemės paukščių kiaušinių. Žmonės kėlė įvairias versijas – esą kiaušiniai sušalo šaltomis naktimis, todėl sparnuočiai ir išmėtė. Būta ir tokių versijų, esą paukščiai nujaučia, kad bus prasti metai, negalės išmaitinti visos vados, tad atsikrato kiaušiniais.
Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys turi bėdų ne dėl paukščių, o dėl šerno, kuris šeimininkauja ornitologo darže ir Ventės kaimo centre.
Nemuno deltos pievose klega tūkstančiai paukščių. Sausio viduryje užlietose pievose priskaičiuota apie 1,3 tūkst. pilkųjų žąsų, o pietų Lietuvoje užfiksuotos praskrendančios pempės.
Prieš ketverius metus amžinybėn iškeliavusio ornitologo Leono Jezersko sparnuočiai, regis, nepamiršta ir po jo mirties. Garsiojo gamtininko kolega, Ventės rago stoties vadovas Vytautas Jusys užfiksavo gandrą, vaikštinėjantį prie legendinio paukštininko kapo.
Ventės rage ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys užfiksavo neįprastą reiškinį – nerijos fone susiformavo dvi vaivorykštės. Jų forma pribloškė net ir klimatologus.
Ventės rage į paukščiams skirtą gaudyklę įsipainiojo jaunas stirninas. Maždaug dvejų metų amžiaus ilgakojis tinkluose elgėsi drausmingai, pakluso net išvedamas laikant jį už ragų.
Į pamarį smalsuolius veja retas reiškinys – Ventėje ir Kintuose į dangų kyla uodų trūklių spiečiai, panašūs į debesis. Gamtininkai tikina, kad antrosios šių gyvių pasirodymo bangos galima tikėtis vasaros pabaigoje.
Pamario gyventojai, dar gruodį nukasę bulves, sausį darže rauna šviežius ridikėlius ir laukia parskrendančių paukščių. Pirmieji pavasario šaukliai Ventėje pasirodė dar vasario pradžioje.