Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar pernai priimtos įstatymų pataisos, leidusios savivaldybėms be konkurso perduoti jų valdomoms įstaigoms teisę teikti viešąsias paslaugas, atitinka Konstituciją.
Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvai skirti daugiau finansavimo sveikatos apsaugai ir viešosioms paslaugoms, mažinti skirtumus tarp regionų ir skirti dėmesį vėluojančioms pertvarkoms, ypač – mokesčių reformai.
Lietuvos viešosios skaitmeninės paslaugos pernai buvo pažangesnės nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo 2023 metų Lietuvos skaitmeninio dešimtmečio ataskaita.
Seimas ketvirtadienį leido savivaldybėms pačioms ar per jų įmones teikti kai kurias viešąsias paslaugas. Tokiais atvejais savivaldybėms nebereikės skelbti privataus valdytojo konkursų, nereikėtų ir Konkurencijos tarybos leidimų.
Parlamentinis Ekonomikos komitetas nustatė savivaldybių valdomų ir jų lėšomis pastatytų objektų sąrašą, kuriuose jos be konkurso galėtų teikti viešąsias paslaugas – greta baseinų, muziejų, koncertų ir sporto salių, parodų rūmų, bibliotekų, kultūros namų, stadionų bei maniežų būtų įtraukti ir teatrai, jeigu tokie objektai yra vieninteliai jų teritorijoje.
Seime skinasi kelią pusšimčio parlamentarų iš visų frakcijų siūlymas leisti savivaldybėms pačioms ar per jų įmones teikti kai kurias viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, valdyti jų lėšomis pastatytus baseinus, koncertų ar sporto sales, stadionus ir kitą infrastruktūrą.
Viešąsias paslaugas gauname kasdien – nuo pat gimimo iki mirties, visą savaitę 24 valandas per dieną. Šios paslaugos daugelio mūsų gyvenime yra tokios įprastos, kad net nesusimąstome, kas nutiktų, jeigu prireikus paslaugos neturėtume galimybės jos gauti. Mums lyg ir savaime suprantama, kad, atsukus vandens čiaupą, iš jo bėgs vanduo, o įjungus elektros jungiklį – įsižiebs šviesa. Taip yra su visomis viešosiomis paslaugomis.
Valstybė (valdininkija) baigia iki galo išgryninti terminą "mokesčių mokėtojas", vis atskirdama nuo jo nereikalingas funkcijas. Po kiekvienos valstybės (valdininkijos) reformos mokesčių mokėtojui teikiama vis mažiau viešųjų paslaugų arba jos atitolinamos vis toliau ir toliau. Priežastis – valstybei (valdininkijai) neapsimoka.
Augant COVID-19 atvejų skaičiui, Prezidentūra siūlo taikyti mišrų darbo modelį, dalį savaitės dirbant namuose, dalį – biure. Pasak vyriausiosios prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės, dėl nuotolinio darbo negali nukentėti viešųjų paslaugų tiekimas ir psichologinė darbuotojų sveikata.
Šiuolaikiniame pasaulyje daugėja viešųjų paslaugų, kurias teikti vienos savivaldybės rėmuose tampa sunku. Savivaldybių vadovai suvokia, kad veikti kartu yra žymiai efektyviau, todėl plėtojama partnerystė, apjungiami ištekliai.