Norint gerai jaustis, labai svarbu gerai išsimiegoti. Deja, kartais tai nepavyksta dėl miego sutrikimų. Vienas dažniausių – miego apnėja, pasireiškianti 5 proc. normalaus kūno svorio ir 20 proc. nutukusių žmonių.
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad patyrus miokardo infarktą, širdis smegenims siunčia signalus daugiau miegoti ir tokiu būdu skatina gijimą. Niujorko The Mount Sinai ligoninės tyrėjų atliktas tyrimas yra pirmasis, atskleidžiantis, kaip širdis ir smegenys per imuninę sistemą bendrauja tarpusavyje, padėdamos organizmui atsistatyti po infarkto.
Ar kada pagalvojote, kad ištikimiausia nakties draugė pagalvė – gali būti ne tik draugė, bet ir didžiausia odos priešė. O gal geriausia sąjungininkė? Kol ramiai miegame, mūsų oda išgyvena tikrą nuotykį, apie kurį dažnai nė nesusimąstome.
Vėjyje besiplaikstančios močiučių servetėlės, pavirtusios ramaus miego sergėtojomis, levandų kvapo maišeliai norintiems giliai panirti į sapnų karalystę, sojų vaško žvakės – magiški nakties žibintai… Atrodo, viskas kalba apie tėkmę, lėtumą, ramybę, bet taip – tik dabar. Buvo laikas, kai visų šių ramybės ritualų kūrėja Gintarė Bakūnaitė nė pagalvoti negalėjo apie poilsį.
Daug kas yra girdėjęs apie baltąjį triukšmą, naudojamą foniniams garsams paslėpti. Dabar jis turi spalvingų konkurentų. Vis dažniau kalbama apie rausvąjį, rudąjį, žaliąjį triukšmą ir jų poveikį miegui, koncentracijai ar atsipalaidavimui.
Daugelis mūsų dėl darbų ar pramogų kartais nusprendžiame paaukoti miego valandas. Be to, ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus stresas, turi įtakos poilsio kokybei. Kokių padarinių tai gali sukelti mūsų sveikatai?
Vasarai einant į pabaigą rytai darosi vis tamsesni, ypač tiems, kas labai anksti keliasi. Kai tamsiau – keltis sunkiau, ypač jei ir miego ritmas išsibalansavęs. Tuomet jaučiamas didesnis nuovargis, prastesnė nuotaika ir sunkiau koncentruoti dėmesį. Kaip gerai išsimiegoti ir lengviau atsikelti, LNK žiniose patarė vaistininkė Jovita Aleknienė.
Amerikoje svarstoma vėlinti pamokų pradžios laiką ir taip gerinti per pandemiją itin suprastėjusią mokinių emocinę sveikatą. Daugelis tėvų Lietuvoje tam irgi pritartų, mat pastebi, kad ankstyvas pamokų laikas vaikams nei fiziškai, nei psichologiškai nėra naudingas – atsiliepia vaikų psichologinei būklei, pasakojama LNK reportaže.
Šiąnakt laikrodžių rodykles pasukome viena valanda į priekį – Lietuvoje įsigaliojo vasaros laikas. Tačiau dar 2019 m. Europos Parlamentas nusprendė, kad laiko sukiojimo nebeliks nuo 2021-ųjų. Visgi taip neatsitiko, pritrūko didžiųjų šalių palaikymo. Apie tai, kokią įtaką sveikatai daro laiko persukimas, LNK žurnalistas teiravosi Santaros klinikų neurologijos profesorės Rūtos Mameniškienės.