Leidykla „Druka“ ir „Radijas 9“ visuomenei pristato naują kultūrinį projektą – radijo laidų ciklą „Istoriniai maršrutai po senąją, gerąją, gražiąją Klaipėdą“. "Regiono istorija, jo kultūriniai komponentai – labai svarbi kultūrinio identiteto stiprinimo dalis. Labai svarbu atskleisti ir multikultūrinio senosios Klaipėdos miesto bruožus, papasakoti apie istorinius įvykius, priminti žymiuosius čia gyvenusius miestiečius. Šiuo projektu, pasitelkus į pagalbą filologę Jovitą Saulėnienę, bus gyvu žodžiu prabilta ne į vieną kurią tikslinę audito

Šalia "Vaivos" kino teatro archeologai mano aptikę vieno įspūdingiausių XIX a. Klaipėdoje buvusio namo pamatus. Jei hipotezė pasitvirtins, bus siekiama paminklą atstatyti. Herkaus Manto gatvėje vietoje buvusio "Vaivos" kino teatro ketinama statyti šešis dešimties aukštų ovalo formos namus. Būsimoje statybvietėje vykstantys privalomieji archeologiniai tyrinėjimai gali atskleisti ne vieną miesto istorinės architektūros detalę. Pasak istoriko Dainiaus Elerto, šioje vietoje buvo tikėtasi aptikti pirklio Hermano Gerlacho sunykusios rezidencijos pamatus bei vadinamojo Dramblio

Klaipėdos etnokultūros centro renginių ciklą "Savitas Klaipėdos kraštas" papildys doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Kuršių nerija kultūrinio kraštovaizdžio kontekste XIX–XX amžių sandūroje". Kuršių nerija UNESCO sprendimu 2000-iaisiais įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vietovė, įvertinant permainingą žmogaus ir gamtos stichijos siauroje žemės juostoje kovą. Toje tūkstantmečius trukusioje sugyvenimo ir įtampos istorijoje vienas ryškiausių etapų buvo du paskutinieji šimtmečiai. Par tą laiką žmonės Kuršių ner

Paskaita apie ALKĄ, arba Amerikos lietuvių kultūros archyvą pratęs Etnokultūros centro ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto projektą "Savitas Klaipėdos kraštas". Tai jau antras jų bendras renginys šiais metais. Istoriniai XX a. lūžiai po pasaulį išblaškė ne tik lietuvius, bet ir etninės kultūros vertybes, tradicinius simbolius, papročius ir kalbą. Pažangieji lietuvių tautos veikėjai suprato, kokia katastrofa gali ištikti lietuviškąjį etnosą, atsidūrusį svetimoje kultūrinėje terpėje ir netenkantį savasties. Tikslas j