Minint Laisvės gynėjų dieną, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnas, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius iš istorinės Seimo Kovo 11-osios Akto salės tribūnos atkreipė dėmesį į informacinio karo pavojų.
Kuo daugiau kalbama apie galimas paliaubas Ukrainoje, tuo daugiau girdėti svarstymų, kada Rusija pasiruoš kitam karui ir kas taps agresijos taikiniu. „Eskalavimo“ paniškai bijanti daugelio Vakarų šalių visuomenė ir žiniasklaida godžiai ryja tiek realistiškus grėsmių vertinimus, tiek ir šakėmis ant vandens piešiamus „trečiojo pasaulinio karo“ scenarijus.
Vokietijai rengiantis parlamento rinkimams, jos saugumo tarnybos įspėja, kad Rusija ir jai prijaučiantys asmenys gali aktyvinti kišimąsi ir dezinformacijos skleidimą, kad paskatintų ekstremistines partijas ir pasėtų abejonių dėl demokratinio proceso.
Kad Rusijos kare prieš Ukrainą kovojama ne tik plienu, bet ir žodžiu, tapo aišku dar 2014 m., kai Galina Pyšniak paleido gandą apie Slaviansko centre ukrainiečių neva nukryžiuotą trimetį rusą. Nukankinto berniuko – kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metais neva vokiečių nukryžiuoto kanadiečio kareivio – niekas nematė, pati gandonešė vėliau net apgailestavo sukėlusi tiek triukšmo, tačiau jos pažertos informacinės minos dar ilgai sproginėjo. Vasarį prasidėjęs naujas karo etapas atnešė ir naujų komunikacinių ginklų.
„Informacinis karas visada egzistavo. Skirtumas tik toks, kad šiandien dėl interneto sklaidos to karo aukomis galime tapti kiekvienas“, – teigia KTU tyrėja Rasa Kasperienė.
Rusija per šešis invazijos į Ukrainą mėnesius nesugebėjo įsitvirtinti pastarosios šalies kibernetinėje erdvėje, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Jeremy'is Flemingas, kurį cituoja agentūra „The Guardian“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Kremlius prieš Lietuvą intensyviai vykdo informacinį karą, todėl, ministro teigimu, būtina kiekvieną dieną būti pasiruošusiems ir išlaikyti šaltą protą. Ministras, komentuodamas Rusijos propagandines žinutes dėl Kaliningrado tranzito, neabejoja, kad tokių atakų bus ir daugiau.
Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores, sako dirbtinio intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.
Rusijai pradėjus ginkluotą karą Ukrainoje, suintensyvėjo informacinės atakos prieš Lietuvą. Anksčiau Kremliaus propaganda dar bandydavo įtikinėti, kad pyktis su Rusija nereikia. Dabar Lietuva jau atvirai kaltinama neva kursto karą, pasakojama LNK reportaže.
Jei iki šiol informacinį karą su Rusija lyg ir laimėdavome, tai ta kova dabar pas mus tapo panaši į žvairą žvilgsnį. Štai visą praėjusią savaitę žiniasklaida tiražavo: "Azovstal" kariai evakuojami, ir tai esą Ukrainos laimėjimas.