Ekologijos, aplinkos išsaugojimo ir meilės gamtai temomis pasaulyje ir Lietuvoje kalbama vis garsiau – tuo suabejoti neleidžia ir globaliais klausimais pasisakantys kūrėjai ir visuomenininkai.
Elektra varomas transportas tampa kasdienybe. Gatvėse pastebimai daugėja elektrinių lengvųjų automobilių, jų gamintojai skelbia apie augančius pardavimus. Ne vienas klaipėdietis jau išbandė ir keliones mieste kursuojančiais elektra varomais autobusais. Juos eksploatuojančios bendrovės UAB „Klaipėdos paslaugos“ specialistai pripažįsta, kad naujieji „YES EU18“ – tai kompiuteriai ant ratų, tai naujos technologijos ir galimybės, kurias dar reikia įvaldyti.
Mažiau kepsnių, anglies dioksido pėdsakų nurodymas maisto produktų etiketėse, galybė dviračių ir paskatos mažinti būsto plotą, kai jūsų užaugę vaikai išsikraustys.
Alternatyviųjų degalų įstatymas (ADĮ) numato, kad iki 2029 m. visas šalies viešasis transportas turės būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. Keleivių vežėjų įsitikinimu, tikslas – utopinis, įgyvendinti jį per kelerius metus – nerealu.
Klaipėdiečius nustebino patirtis restorane – jei neturi telefono, liksi be pietų. Gerai žinomame restorane klaipėdiečių porai padavėja atsisakė pateikti meniu ir nurodė, kad valgiaraštį galima rasti tik pasinaudojus mobiliąja programėle.
Nuo 2024-ųjų sausio į uostamiesčio gatves išriedės inovatyvūs ir ekologiški elektra varomi autobusai. Jiems jau įrengta 13 įkrovos stotelių, kur vienu metu bus įkraunami 26 elektriniai autobusai.
Tarptautiniame Transporto inovacijų forume Vilniuje įteikti „Žaliojo susisiekimo“ apdovanojimai – už įgyvendintas žaliojo susisiekimo idėjas, keliavimo ir transportavimo įpročius keisti skatinančias iniciatyvas, darnaus judumo inovacijas.
Nepaisant dešimtmečius trukusių tarptautinių susitarimų ir daugybės aukščiausio lygio susitikimų, pasaulis artėja egzistencinės krizės link. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, rūšių nykimas, ekosistemų degradacija, cheminė tarša ir kiti faktoriai kelia grėsmę Žemės ateičiai. „Pasauliui ne itin gerai sekasi išvengti ekologinės griūties“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas daktaras Florianas Rabitzas.
Kodėl nyksta žuvys? Ar Baltijos jūra – mirštanti? Koks vartojimas yra tvarus? Kokios ekologinės problemos šiandien kamuoja Klaipėdą? Šios tvarumo temos ir ekologinis sąmoningumas – atsakomybė prieš gyvybę žemėje, vandenyje, ore ir kaip realiai įgyvendinti tvarumo iššūkius kasdienybėje vis aktualesnis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Kai prieš gerus tris dešimtmečius mūsų šalies keliuose atsirado pirmieji vakarietiški automobiliai, jie atrodė tarsi technikos stebuklas. Šiandien vis aiškiau pradedame suvokti, kad, nepaisant mūsų šalyje įsigalėjusių įpročių, benzininiai ir dyzeliniai automobiliai gana greitai taps istorija. Kas gi juos išstums iš dominavimo Lietuvos rinkoje?