Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė.
Šią savaitę Klaipėdoje dūgs kirptukai, burzgės traktoriukai ir žoliapjovės. Mieste jau antrą kartą šiemet prasideda intensyvūs vejos pjovimo darbai, kurie tęsis tris savaites, o vėliau, iki pat rudens – dar tris kartus.
Debreceno gatvės mikrorajono gyventojai neslėpė pykčio išvydę, kaip vienas kaimynas po daugiabučio balkonu palieka žuvų žaliąsias atliekas, taip esą maitindamas benamius keturkojus. Uostamiestyje gyventojų pyktis tokiems šiukšlintojams sklinda jau daugelį metų, vieni tokius pažeidėjus skundžia pareigūnams, kiti bando taisykles išaiškinti patys.
Kaunas nusprendė daugiabučiuose įrengti priedangas. Nors tai nėra privaloma ir gyventojai patys galės spręsti, ar nori savo name turėti priedangą, kurios įrengimą finansuotų savivaldybė, ar ne. Tačiau siekis, kad visi daugiabučiai Kaune turėtų priedangas.
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kartais šiuo nešvariu darbu užsiima ir benamiai, taip pat besikuičiantys atliekų konteineriuose.
Architektų rūmai dalina rekomendacijas, kaip statant naujus pastatus ar renovuojant senus pasirūpinti padidintos apsaugos patalpomis arba priedangomis. Jos turėtų padėti apsisaugoti žmonėms, jeigu Lietuva būtų bombarduojama arba nutiktų kokia kita ekstremali situacija. Priedangos bus privalomos, bet naujuose pastatuose atsiras tik po penkerių septynerių metų.
Seimas 5 procentiniais punktais – nuo 30 iki 35 proc. – padidino dalies daugiabučių modernizavimo subsidijavimą. Didesnės paramos sulauks daugiabučiai, kurių savivaldybės parengs architektūros kokybės vertinimą.
Tarp klaipėdiečių vėl kilo erzelis dėl vietų automobiliams statyti. Šį kartą skundžiamasi dėl to, kad Žvejybos uosto rajone, Naikupės gatvėje, ant žolyno statomos gyventojų mašinos.
Ne paslaptis, kad daugelyje Kauno daugiabučių šildymo sistemos dar nerenovuotos. Todėl energija pleškinama ne atsižvelgiant į realią lauko temperatūrą, o rankinio reguliavimo būdu. Tai tuština gyventojų pinigines ne tik žiemą, bet ir pavasarį.