Jurgita Zagreckaitė save vadina meistrautoja, mat jau nuo vaikystės turėjo puikų pavyzdį – senelį iš mamos pusės. „Jis buvo auksinių rankų žmogus. Kad ir ką duosi – viską sutvarkydavo, padarydavo iš neveikiančio veikiantį, dar geresnį, nei buvo ligi tol“, – vaikiškų dienų prisiminimais dalijasi pašnekovė, gegužę švęsianti 36-ąjį gimtadienį.