Finansinių technologijų įmonė „Paysera“ iš licencijos netekusios ir teisėsaugos tiriamos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ įsigijo savitarnos mokėjimo terminalų tinklą „Foxbox“.
Lietuvos bankui (LB) kuriant įmokų ir mokesčių surinkimo sprendimą, kuris leistų pakeisti „Foxpay“, „Paysera“ ir kitų finansų tarpininkų paslaugas, finansų technologijų (fintech) asociacijos vadovė sako, kad dėl to nukentės fintech bendrovės.
Teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ paslaugų, teiktų Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (VSSA, buvęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas), kainodara buvo netinkama – įmonė trejų metų veiklos sąnaudas siekė susigrąžinti per pirmus metus, konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Išnagrinėjusi du atsiskaitymų tarpininkavimo paslaugų viešuosius pirkimus, kuriuos buvo laimėjusi teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusi fintech įmonė „Foxpay“, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad jų kainodara buvo netinkama.
Finansinių technologijų įmonė „Paysera“ penkis mėnesius už 47 tūkst. eurų (be PVM) teiks atsiskaitymų tarpininkavimo paslaugas Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (buvusiam Informacinės visuomenės plėtros komitetui), kol bus atrinktas nuolatinis paslaugų teikėjas.
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (buvęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas – IVPK) nusprendus nuo rudens nebepratęsti sutarties su teisėsaugos tiriama „Foxpay“, atsarginis mokėjimų tarpininkas „Paysera“ sieks tapti pagrindine valstybės institucijų mokėjimus aptarnaujančia sistema.
Lietuvos bankas (LB) 2022 metais tinkamai apribojo lietuviško kapitalo fintech bendrovės „Paysera“ paslaugas didesnės rizikos klientams, galutinai nusprendė teismas.
Lietuvos banko (LB) atstovui pareiškus, kad elektroninių pinigų įstaiga „Paysera“ veikė netinkamai, kai milijonus „BaltCap“ fondo lėšų pralošęs Šarūnas Stepukonis atliko pervedimus per savo „Payseros“ sąskaitą, įmonės vadovas Marius Plančiūnas sako, kad tą patį galima pasakyti ir apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).
Dešimtis milijonų eurų pralošusio buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio sąskaitos elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera“ analizę atlikęs Lietuvos bankas teigia, kad „Paysera“ netinkamai laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos.
„BaltCap“ advokatas sako, kad trūksta 40 mln. eurų. Panašu, kad Š. Stepukonis juos galėjo semti iš tų „BaltCap“ įmonių, kuriose pats buvo direktorius. O vadovavo mažiausiai aštuonioms. Teisininkų nuomone, užpernai nutraukti tyrimą dėl Š. Stepukonio buvo pareigūnų klaida. Esą tuomet Š. Stepukonis galėjo įsidrąsinti ir galiausiai iššvaistyta tiek daug. Įtarimų kelia ir „BaltCap“ samdytų buhalterių darbas.