2023 m. spalio 4 d. Vilniuje vyko išplėstinis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (toliau – LPPARA) Prezidiumo posėdis, kuriame buvo pakviesta dalyvauti ir visa Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba.
Šiemet sausį-rugpjūtį visa pramonės produkcija siekė 23,2 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis.
Statistikams skelbiant, jog Lietuvos pramonė pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 12 proc., o vien kovą – beveik 17 proc., analitikai sako, kad šalies pramonė jau yra recesijoje ir tikėtina, kad netrukus ją pajus ir kiti sektoriai.
Šiemet rugpjūtį visos pramonės produkcijos vertė siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis – palyginti su liepa, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,1 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 8,2 proc.).
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gegužę, palyginti su balandžiu, padidėjo 3,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 1,8 proc. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos kainų padidėjimas, chemikalų ir chemijos produktų kainų sumažėjimas.
Visos pramonės produkcijos vertė šių metų sausio–balandžio mėnesiais siekė 12,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku, padidėjo 22,7 proc. (palyginamosiomis kainomis).
Ekonomika patiria smūgį po smūgio. Vieną finansų krizę atsiveja kita krizė, vieną pandemijos karantiną – kiti suvaržymai. Dabar – Rusijos karas Ukrainoje. Išgyvens verslas? "Istoriškai žiūrint į užklumpančias negandas, dabartinės taip pat turėtų praeiti", – optimistiškai nusiteikęs dienraščiui sakė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.
Pramonės gamybą Lietuvoje pradeda veikti išorinės ekonominės problemos ir tai lėtina jos augimo tempą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Statistikos biuro "Eurostat" duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik trys įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausia Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10–11 proc. Kaip vertinti šiuos skirtumus? Ar mūsų valstybė spėja į Pramonė 4.0 atnešamų pokyčių – sparčios skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto taikymo – traukinį?