Per pusantro mėnesio į Gynybos fondą pervesta 48,4 tūkst. eurų, išplatinta obligacijų už 9 mln., o iš savo pernai sumokėto pajamų mokesčio gyventojai kariuomenei skyrė 268 tūkst. Kodėl ne daugiau?
Praėjus trims savaitėms nuo Gynybos fondo veikimo pradžios, iš verslo ir gyventojų savanoriškų įmokų krašto apsaugos finansavimui surinkta daugiau nei 30,4 tūkst. eurų, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenys.
Spalio 1 d. pradėjo veikti Gynybos fondas, kurio tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomų tvarių finansavimo šaltinių.
Praėjusį antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per šiek tiek daugiau nei savaitę – iki šio antradienio – surinko 19,7 tūkst. eurų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui siūlant kelių finansavimui didinti įkurti atskirą fondą, finansų ministrė teigia, kad tai galima būtų padaryti šiemet steigiamo Gynybos fondo pavyzdžiu. Tačiau Gintarė Skaistė pabrėžia, kad tam reikėtų ir tvarių naujų pajamų šaltinių.
Finansų ministerija siūlo įvesti papildomą mokestį – 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis: nuo automobilių iki būsto. Tiesa, yra keletas išimčių – mokesčio nebūtų gyvybės draudimui, o būsto su paskola draudimą siūloma atidėti penkeriems metams. Bet problema niekur nedingsta: bijoma, kad žmonės tiesiog atsisakys drausti savo turtą. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su finansų viceministre Vaida Česnulevičiūte-Markevičiene.
Gynybos fondo lėšų paskirstymą turėtų spręsti iš ministrų, Vyriausybės kanclerio ir kariuomenės vado sudaryta taryba, nepanaudotos lėšos turėtų būti grąžintos atgal į fondą.