Komentatoriai socialiniuose tinkluose laikosi savų kalbos taisyklių. Daugelis reikšdami nuomonę labiau orientuojasi ne į lietuvių kalbos taisyklingumą, o į emocijų išreiškimą. Tad nors gramatikos, stiliaus, logikos ir kitos klaidos čia tampa antraeilėmis, būtent jos parodo, ar valstybinės kalbos prestižas gyventojams vis dar aktualus.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) trečiadienį rengiamame forume svarstys, ar įmanoma taip kontroliuoti savo kalbą, kad keiksmažodžiai net labai supykus ar išsigandus neišsprūstų. Kodėl nenorminė leksika tokia gaji, iš kur ji į mūsų kalbą atėjo, kokį vaidmenį ir įtaką daro?