„Šiuo metu esame gavę nemažai kreipimųsi iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su tam tikra problematika, taip pat vartotojai kreipiasi su tam tikrais paklausimais. Skundų dar nesame gavę dėl nepriklausomų elektros ar visuomeninių tiekėjų veiksmų būtent liberalizavimo kontekste“, – Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė I. Žilienė.

Vis dėlto, anot jos, susiduriama su situacija dėl nelygybės rinkoje, kai nepriklausomi elektros energijos tiekėjai negali gauti tokių pačių vartotojų duomenų, kuriuos turi visuomeninis elektros tiekėjas „Ignitis“.

„Visi nėra vienodoje starto pozicijoje, kalbant apie vartotojų duomenų turėjimą. Šiuo metu ESO gali perduoti nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams tik tuos duomenis, kurie yra patekę į pirmą liberalizavimo etapą. Šitame etape nereikia vartotojų sutikimo, užtenka pareikšti nesutikimą. Turime situaciją, kad visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ disponuoja visais vartotojų duomenimis, kaip nepriklausomas visuomeninis tiekėjas“, – sakė VERT pirmininkė.

„Šį klausimą vertinome, kreipėmės į Konkurencijos tarybą, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad jie įvertintų situaciją. Gavome atsakymą iš Konkurencijos tarybos, kad visuomeninis tiekėjas nepažeidė įstatymo normų, nes nebuvo pateikti individualizuoti pasiūlymai, tai buvo bendra informacija, taip pat buvo pateikta nuoroda į nepriklausomų tiekėjų sąrašą. Tačiau iš Duomenų apsaugos inspekcijos atsakymo dar laukiame, ar čia nėra pažeidimo dėl asmens duomenų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslams“, – tęsė ji.

I. Žilienė dėl to siūlo keisti įstatymus.

„Mūsų siūlymas būtų, norint turėti tikrai spartesnį liberalizavimo procesą ir norint, kad visi tiekėjai būtų vienodose starto pozicijose, būtų galima keisti Elektros energetikos įstatymą dėl vartotojų duomenų pateikimo. Nes šiuo metu įstatymas pats apriboja galimybes pateikti visus vartotojų duomenis visiems nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams“, – teigė VERT pirmininkė.

Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo bus įgyvendintas trimis etapais, primena ELTA.

Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 tūkst. kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus ir sodų, garažų, daugiabučių namų, bendrabučių administratorius, bendrijas, perkančias elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 5 proc., tai yra apie 90 tūkst. 

Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 43 proc., tai yra apie 720 tūkst.

Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos bus nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau kaip 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 52 proc., tai yra 870 tūkst.

Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 m., Latvija – 2015 m.