Galėjo būti gydytojas

E. Macronas politikoje darbuojasi penkerius metus, tačiau praeityje jis galėjo pasukti ir į medicinos sritį. Dabartinis kandidatas į Prancūzijos prezidento postą yra vyriausias Jeano-Michelio ir Francoise'os Macronų sūnus ir vienintelis šeimoje, kuris karjeros nesusiejo su medicina. Jo tėtis dirbo neurologu Amjeno universitetinėje ligoninėje. Mama toje pačioje gydymo įstaigoje dirbo pediatre. Jaunesnieji brolis ir sesuo taip pat pasuko medicinos keliu. Brolis tapo kardiologu, sesuo – nefrologe.

Visgi pats E. Macronas medicina per daug nesidomėjo. Vos baigęs mokyklą jis pradėjo studijuoti filosofiją. Galiausiai metęs šias studijas, įstojo į Politikos mokslų institutą. Po studijų E.Macronas tapo finansinių investicijų bankininkas. Ir tik 2012 metais jis pasuko į politiką, kai tapo Eliziejaus rūmų generalinio sekretoriaus pavaduotoju.

Sveikatos draudimo įmokų mažinimas

E. Macronas rinkimų kampanijoje pabrėžė socialinės apsaugos svarbą ir planuoja joje kelis pakeitimus. Visų pirma kandidatas į prezidentus nori sumažinti sveikatos draudimo įmokas. Jis siekia, kad būtų mažesnis skirtumas tarp neto ir bruto darbo užmokesčio, būtent dėl to reikėtų apkarpyti sveikatos draudimo ir nedarbingumo įmokų procentą. Toks žingsnis leistų sutaupyti apie 250 eurų minimalų atlyginimą gaunantiems šalies gyventojams.

Jeigu taps prezidentu, jis sieks, kad būtų uždarytos visos šalyje esančios gamyklos, kurios yra varomas anglimi. Mat jos itin kenkia gamtai.

Taip pat E. Macronas nori, jog būtų visiškai kompensuojama tam tikra sveikatos priežiūra. Jo nuomone, žmogus, sergantis lėtinėmis ligomis, turintis klausos ar regos sutrikimų, privalo gauti valstybės kompensuojamą sveikatos priežiūrą. Jis taip pat planuoja, kad iki 2022 metų dantų gydymo paslaugos irgi bus teikiamos nemokamai.

E. Macrono rinkimų kampanijos programoje taip pat rašoma, jog jis šalyje siekia slaugos namų bei senelių prieglaudų kiekį padidinti dvigubai.

Nors Prancūzijos visuomenėje ši idėja yra labai dažnai kritikuojama, E. Macronas neatsisako galimybės padidinti darbo valandų skaičių per savaitę. Šiuo metu jis siekia 35 valandas. Jaunasis politikas nori paruošti įstatymų pataisas, kurios leistų įmonėms kai kuriais atvejais potencialiai pasiūlyti darbuotojams viršvalandžius. Be to, jis siekia, kad šalyje tam tikrų specialybių žmonėms būtų pavėlintas išėjimas į pensiją, kuris vyrams dabar siekia 60 metų amžių. Jo tikslas – kad kai kurie šalyje į pensiją iš eitų 67 metų amžiaus.

Pasisako už ekologinę ateitį

E. Macrono rinkimų kampanijos programoje taip pat rašoma, jog jis šalyje siekia slaugos namų bei senelių prieglaudų kiekį padidinti dvigubai.

Kandidatas į Prancūzijos prezidento postą yra didelis gamtos gynėjas, pasisakantis už ekologinę ateitį. Dar 2015 metais dalyvaudamas Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje E. Macronas pasisakė už ekologinės politikos paspartinimą. Jo nuomone, jau būtina atrasti balansą tarp ekologinių reikalavimų ir ekonominio to naudingumo.

Tąkart jis pažadėjo, kad Prancūzijos vyriausybė bandys tai įvykdyti, vadovaudamasi vadinamaisiais „penkiais frontais“: inovacijomis, supaprastinimu, sustiprintu energijos vartojimo efektyvumu, sumažintu iškastinio kuro naudojimu, energiniu konkurencingumu bei siekiu tokius veiksmus skatinti vykdyti ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Rinkimų kampanijos programoje E. Macronas taip pat aiškiai pasisakė už gamtosaugą. Jeigu taps prezidentu, jis sieks, kad būtų uždarytos visos šalyje esančios gamyklos, kurios yra varomas anglimi. Mat jos itin kenkia gamtai. Ir nors toks sprendimas paliktų daugybę žmonių be darbo, politikas ramina, kad jau yra paruoštas planas, kaip tose vietose įkurti naujas darbo vietas.

Meilė mokytojai – prieš tėvų valią

E. Macronas buvo jos mokinys ir jam tebuvo 15 metų. Mokytojai tuomet buvo 39-eri. Bet oficialiai pora jie tapo, kai dabartiniam politikui suėjo 17 metų.

E. Macronas yra vedęs 24 metais už save vyresnę Brigitte Trogneux. Ji buvusi politiko vidurinės mokyklos prancūzų kalbos bei teatro mokytoja. Jie susipažino, kai E. Macronas buvo jos mokinys ir jam tebuvo 15 metų. Mokytojai tuomet buvo 39-eri. Bet oficialiai pora jie tapo, kai dabartiniam politikui suėjo 17 metų.

Vyro tėvai niekaip negalėjo pripažinti šių santykių, todėl paskutinius metus išsiuntė jį mokytis į Paryžių. Visgi E. Macronas neišsižadėjo savo meilės ir vos baigęs mokslus grįžo pas Brigitte. Galiausiai 2007 metais jie susituokė. Šiuo metu pora gyvena kartu su trimis moters vaikais iš ankstesnės santuokos.

Tarp kita ko

Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture dalyvavo 11 kandidatų.

Į antrą turą išėjo centro pažiūrų nepriklausomas kandidatas E. Macronas ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis Frontas“ lyderė M. Le Pen.

E. Macronas laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą su maždaug  24 proc. balsų, o M. Le Pen surinko 21,3 proc. balsų.

Pirmą kartą šiuolaikinėje Prancūzijos istorijoje į antrą prezidento rinkimų turą nepateko nė vienas pagrindinių partijų kandidatas.

Trečias pagal rezultatus likęs Francois Fillonas (20 proc. balsų) prisipažino kitame ture balsuosiantis už E. Macroną.

Antrasis turas vyks gegužės 7 d.

Realesniu kandidatu laimėti Prancūzijos prezidento rinkimus ekspertai įvardija E. Macroną.